Per atidarymo vakaro premjeras buvo parodytas filmas „Sugriovimas“ (Demolition), sukurtas kvebekiečio režisieriaus Jeano-Marco Vallee, taip pat pagarsėjusio dėl savo kino juostos „Dalaso klubas“ (Dallas Buyers Club), ir M.Moore'o dokumentinis filmas „Kur dar įsiveržti?“ (Where to Invade Next).
„Sugriovimą“ kino teatruose planuojama pradėti rodyti tik balandį, o M.Moore'o juostai dar ieškoma platintoju. Slapta sukurtas „Kur dar įsiveržti?“ yra pirmasis M.Moore'o kūrinys per pastaruosius šešerius metus, o apie jo egzistavimą sužinota tik praeitą mėnesį, kai buvo paskelbta, kad tas filmas debiutuos Toronte.
M. Moore'o filmas pateikė ir daugiau staigmenų. Manyta, kad toje juostoje bus pasakojama apie Amerikos karinės pramonės kompleksą, bet iš tikrųjų režisierius pats „įsiveržė“ į savo filmą, keliaudamas po kitas šalis, daugiausiai Europoje, ieškodamas „amerikietiškos dvasios“.
Filmo kūrėjas kelia mintį, kad dešimtmečius trukęs Jungtinių Valstijų patriotinis įkarštis ir nesiliaujantys karai sutrukdė pasirūpinti demokratija šalyje.
Slovėnijoje M. Moore'as randa nemokamą universitetą, Suomijoje jis žavisi pažangia švietimo sistema, o Italijoje mato aštuonias savaites kasmetinių atostogų bei stiprias profesines sąjungas.
Po filmo premjeros už JAV šiaurinės sienos režisierius buvo pagerbtas entuziastingų žiūrovų ovacijų. M. Moore'as salėje dalijo stojimo į jo filme parodytą Slovėnijos aukštąją mokyklą anketas, taip pat Vokietijoje pagamintus pieštukus. Vestibiulyje sarkastiškas plakatas skelbė: „Šią peržiūrą leido surengti Jungtinių Valstijų gynybos departamentas.“
M.Moore pasistengė iš anksto atremti kritiką, kad jis vaizduoja tik geriausius kitų šalių pasiekimus, ignoruodamas jų trūkumus, kaip nutiko, kai jis 2007 metais išleido dokumentinį filmą „Sicko“ apie sveikatos apsaugą.
„Aš vykau tenai skinti gėlių, o ne piktžolių“, – aiškino režisierius.
M.Moore'as sakė, kad „Kur dar įsiveržti?“ tikslas – įkvėpti keisti padėtį ir patarti, kaip tai būtų galima greitai atlikti. Režisierius pažymėjo, kad vėl kurti filmus jį paskatino antikapitalistinis judėjimas „Occupy Wall Street“ ir rasiniai neramumai Misūrio valstijos mieste Fergusone.
„Pagalvojau, kad svarbu vėl mobilizuotis“, – aiškino jis.
Nors tie įvykiai jį pastebimai sujaudino, M.Moore'as vis tiek buvo nusiteikęs kovingai: jis tvirtino, kad vyrų dominavimas Amerikos vyriausybėje prilygsta mažumos kontroliuotai apartheido sistemai.
„Sugriovimo“, kuris buvo oficialus festivalio atidarymo filmas, premjera įvyko anksčiau tą vakarą. Toje juostoje J.Gyllenhaalas vaidina Niujorke dirbantį investicijų bankininką, kuris tarsi nutrūksta nuo grandinės, kai jo žmona žūva per automobilio katastrofą. Tačiau to filmo nuotaika yra komiška, o jo scenose piktdžiugiškai vaizduojamas pagrindinio veikėjo transformacija, kai jis atsisako gedėti.
„Ko gera, tai labiausiai rokenrolo dvasios persmelktas filmas, kokį esu sukūręs“, – sakė J.-M.Vallee, dažnas Toronto festivalio svečias, kurio vėliausias filmas „Laukinė“ (Wild) taip pat buvo pirmąkart pristatytas tame mieste.
„Manau, kad nustatysime festivalio toną triukšmu, kurį sukelsim šį vakarą“, – pridūrė jis.
Toronto kino festivalis tęsis 10 dienų.
Jame pirmąkart bus parodyta režisieriaus Ridley Scotto kosminio išgyvenimo drama „Marsietis“ (The Martian), kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė Mattas Damonas; tikrais įvykiais pagrįsta televizijos „CBS News“ drama „Tiesa“ (Truth), kurioje vaidina Robertas Redfordas ir Cate Blanchett (Keit Blanšet); homoseksualų teisių temą nagrinėjanti juosta „Teisė į palikimą“ (Freeheld) su Julianne Moore ir Ellen Page bei daugelis kitų filmų.