Vienas iš jų 1971-aisiais pasirodęs „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“, pagal populiarią vaikų ir suaugusiųjų dievinamą knygą „Čarlis ir šokolado fabrikas“, rašoma pranešime spaudai. Kokias septynias Biblijos įvardintas ydas simbolizuoja filme vaidinantys vaikai? Kiek tikro šokolado suvalgyta filme? Ir kodėl rašytojas nekentė filmo bei uždraudė kurti jo perdirbinį iki tol, kol jis bus gyvas?
Šokoladas
Šokolado upė buvo pagaminta iš tikro šokolado, grietinėlės ir beveik 60 tūkst. litrų vandens. Deja, įspūdis liko tik kino juostoje: dėl karščio ir šviesos, kurią skleidė filmavimo lempos, upė gana greit surūgo ir skleidė nemalonų tvaiką.
Tik apie trečdalis šokolado plytelių, matomų filme, buvo iš tiesų valgomos, didžioji dalis buvo pagaminta iš medžio. O plytelės, kurias filme atsikanda Vilis Vonka, buvo pagamintos iš vaško, po kiekvieno kadro aktorius Gene’as Wilderis jas išspjaudavo.
Netikėtumai
Viena įspūdingiausių scenų visame filme – kai vaikai pirmą kartą pamato šokolado kambarį, kuriame teka šokolado upės, ant žolės auga saldainiai. Dauguma šio interjero, įskaitant tekančią šokolado upę, buvo valgoma. Režisierius norėjo kuo autentiškesnės emocijos ir kambario nė vienas iš vaikų aktorių nematė iki pat šios scenos filmavimo. Kino juostoje užfiksuotas jų susijaudinimas ir nuostaba – autentiški.
Čarlio emocija, kad Vilis Vonka filmo pabaigoje ant jo šaukia, buvo tikra – aktorius Peteris Ostrumas nesitikėjo pakelto balso. Per repeticijas aktorius Gene’as Wilderis šiose scenose kalbėjo ramiu balsu. Režisierius Melas Stuartas norėjo kuo natūralesnės reakcijos, todėl iki galo neatskleidė visų filmavimo niuansų iš anksto. Nors su P.Ostrumu per filmavimus susidraugavęs G.Wilderis prašė režisieriaus leisti įspėti berniuką, režisierius nesutiko.
Vilis Vonka ir šokolado fabrikas buvo pirmas ir paskutinis aktoriaus Peterio Ostrumo, filmas. Nors gavo keletą didelių Holivudo studijų pasiūlymų vaidinti, jų atsisakė, vėliau tapo veterinaru.
Sudėtingi santykiai
Pirmiausia filmo scenarijų parašė pats knygos autorius Roaldas Dahlis, o didelė reikšmė knygoje ir scenarijuje buvo skirta dainoms. Deja, tiek dainos, tiek pats scenarijus buvo stipriai pakoreguotas kito studijos pasamdyto scenaristo. Iš Dahlio tekstų liko tik kelios eilutės, kurias Vilis Vonka ištaria plaukdamas per šokolado tunelį.
Dahlis galvojo, kad Gene’as Wilderis yra prastas pasirinkimas šiam filmui. Donaldas Sturrock‘as, Dahlio draugas ir biografas, prisimena, kad rašytojas tiesiog ne taip įsivaizdavo pagrindinį filmo herojų. Dahlis norėjo kažko „britiškai ekscentriško“, o Wilderis buvo amerikietis, be to, „per švelnus, jo balsas per tylus, o veidas per daug putlus ir vaikiškas“.
Roaldui Dahliui taip nepatiko filmas, kad jis uždraudė bet kam sukurti dar vieną filmo perdirbinį iki tol, kol jis bus gyvas. Dahlis mirė 1990-aisiais, po 15 metų buvo uždegta žalia šviesa režisieriaus Timo Burtono filmo versijai, kur Vilį Vonką vaidino Johnny Deppas.
Kaip Dahlis nemėgo Wilderio, taip Wilderis vėliau negalėjo pakęsti 2005-aisiais Timo Burtono sukurtos filmo versijos ir pavadino šį filmą įžeidimu bei pasipinigavimu. „Aš manau, kad tai tiesiog noras uždirbti daugiau pinigų. Kam kitu atveju perdaryti Vilį Vonką?“, – sakė aktorius.
Paslėptos žinutės
Nors Roaldo Dahlio knyga ir skirta vaikams, ji turi ir gilesnių poteksčių, nes visi vaikai knygoje ir filme savo elgesiu simbolizuoja Biblijoje įvardintas septynias didžiąsias nuodėmes.
Augustas Glūpas, neatsispiriantis uždraustai pagundai atsigerti tiesiai iš šokolado upės, reprezentuoja ėdrumą, Veronika Salt, lepūnėlė, tėvus verčianti pildyti kiekvieną jos norą, – godumą, Violeta Boregard, arogantiška mergaitė, visada kramtanti gumą – puikybę, prie televizoriaus prilipęs Maikas Tyvė – tinginystę. Netgi vargšas Čarlis, varvinantis seilę į tai, ko turi turtingesni vaikai, simbolizuoja pavydą.
Umpa Lumpai
Rašytojo R.Dahlio galvoje užgimę Umpa Lumpai – mažyčiai žmogeliai, dirbantys Vilio Vonkos fabrike. Pirmojoje knygos versijoje Umpa Lumpai buvo pristatomi kaip juodaodžiai Pietų Afrikos pigmėjai. Filme Umpa Lumpai – oranžinės odos, keistos žalių plaukų šukuosenos ir baltų antakių, už darbą šokoladininkas jiems moka ypatingai brangiomis ir retomis kakavos pupelėmis. Po filmo pasirodė kritikos, kad Umpa Lumpų įdarbinimas fabrike, jų išvaizda turi aliuzijų į vergovę ir rasinę nelygybę. 1973 m. perleistoje R.Dahlio knygos versijoje Umpa Lumpai jau vaizduojami kaip baltaodžiai.
Filmas „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“ bus rodomas festivalyje „Kinas po žvaigždėmis.Junior“ birželio 1 d. 18.30 val. ir birželio 7 d. 9.30 val.