Aktorius, kuriam dabar jau 80 metų, viso pasaulio dėmesio centre atsidūrė sukūręs įstabų Michaelo Corleone vaidmenį – vyro, iš karo didvyrio virtusio nuožmiu mafijos bosu. Vaidmuo 1972 metų Francio Fordo Coppolos juostoje aktoriui pelnė „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ nominacijas.

Dabar A. Pacino prisipažino, kad po filmo teko kreiptis į terapeutą, nes jam buvo sunku atlaikyti staiga užgriuvusią šlovę. Jis kiekviename žingsnyje jautėsi persekiojamas, nebeturėjo privatumo.

Kiti jo vaidmenys ir populiarumas situaciją tik paaštrino, tad specialisto pagalba buvo reikalinga ne vieną karjeros dešimtmetį.

Al Pacino filme "Krikštatėvis"

Per „The Hollywood Reporter“ tinklalaidę „Awards Chatter Podcast“ A. Pacino prisipažino: „Prie to buvo sunku įprasti. Prisimenu, ką man sakė režisierius ir aktorius Lee Strasbergas: „Brangusis, tau tiesiog reikia išmokti prisitaikyti“. Ir tai padarai. Tik nėra taip lengva“.

A.Pacino papasakojo, kad darbas su terapeutu buvo labai svarbi ir būtina jo gyvenimo dalis.

„Turėjau problemų. 25 metus iš eilės penkias dienas per savaitę lankiausi pas terapeutą“, – prisipažįsta kino legenda.

Al Pacino filme "Krikštatėvis"

Devintą dešimtmetį A. Pacino nusprendė sumažinti darbo krūvį ir ėmė rinktis, kuriuose filmuose filmuotis. Tarp jų buvo ir „Žmogus su randu“, tačiau vėliau pinigai baigėsi, ir teko darbus rinktis ne taip išdidžiai.

„Norėjau sulėtinti tempą, tai man buvo į naudą. Mėgavausi tuo laikotarpiu. Bet taip jau nutinka – baigėsi pinigai. Teko nusileisti ant žemės“, – atvirauja aktorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)