Apdovanoti visų trijų Baltijos šalių dokumentininkai

11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis uždarytas konkursinės programos laureatų paskelbimu ir lietuviška premjera. Šeštadienį sausakimšoje „Skalvijos“ salėje festivalį užvėrė Julijos ir Rimanto Gruodžių trumpametražis filmas „Sėkmės metai“. Jo herojė – jauna moteris, bandanti pamiršti patirtas nuoskaudas ir susikurti laimingą gyvenimą. Jau daugelį metų kartu kuriantys režisieriai teigia vis dažniau atsigręžiantys į jaunus žmones ir jų patirtis. „Sėkmės metus“ jie vadina asmeninėmis savo paieškomis.

Šiemet 7 kartą rengtos konkursinės programos laureatais tapo visų trijų Baltijos šalių dokumentinio kino kūrėjai. Pirmąja premija už ironišką, bet jautrų ir poetišką žvilgsnį į posovietinę tikrovę apdovanotas estų režisieriaus Meelio Muhu filmas „Padniestrė. Gyvenimas nežinioje”. Antroji premija atiteko dažnai festivalio viešniai latvei Lailai Pakalninai. Jos pasakojimas „Kaminas” išskirtas už gebėjimą per kasdienybės patirtis perteikti gyvenimo žavesį ir jo prasmę. Trečioji premija „už drąsą būti kartu su herojumi jo kelyje į bedugnę“ įteikta lietuviui Ričardui Marcinkui. Jo režisuotas „Galutinis tikslas” yra pelnęs ne vieno tarptautinio kino festivalio apdovanojimą.

12 konkursinės programos filmų žiūrėjo ir vertino tarptautinė komisija. Šiemet ją sudarė ukrainietis Sergejus Bukovskis, danas Jonas Bangas Carlsenas ir bulgaras Svetoslavas Draganovas. Laureatams įteiktos piniginės premijos, kurias įsteigė ilgalaikis festivalio mecenatas – Kazickų šeimos fondas.

Daugiausiai žiūrovų dėmesio šiemet sulaukė pagrindinė festivalio programa, atrinkta iš kone pusantro šimto naujausių dokumentinių filmų. Ypač gausiai lankyti filmai – „Ar aukštas žmogus yra laimingas?“ (rež. Michelis Gondry), „Nacionalinė galerija“ (rež. Frederickas Wisemanas)‚ „Manakamana“ (rež. Stephanie Spray, Pacho Velezas). Prirūko bilietų norėjusiems pamatyti Marco Levinsono filmą „Dalelių karštinė“, atskleidžiantį didžiausio iki šiol mokslinio eksperimento užkulisius.

Tačiau pastarąjį dokumentinį filmą galima bus pamatyti ir pasibaigus festivaliui. Jau šią savaitę „Dalelių karštinė“ pradedama rodyti „Skalvijos“ kino centre, vėliau – kituose šalies kino teatruose.

Filmo autorius M. Levinsonas stebi Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkų eksperimentą, dar žinomą kaip „dieviškosios“ dalelės paieškos. Mokslininkai siekia atkurti sąlygas, egzistavusias vos kelios akimirkos po Didžiojo sprogimo. Jie tiki, kad taip pavyks atrasti trūkstamą grandį ir sukurti naują Visatos modelį. Tam sukonstruojamas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC)

M. Levinsonas įsitikinęs, kad jam pavyko sukurti kiekvienam suprantamą mokslo populiarinimo filmą. Nepasimesti informacijos gausoje ir suprantamai perteikti eksperimento eigą režisieriui padėjo mokslinė patirtis – prieš 30 metų gautas fizikos daktaro laipsnis.

„Dalelių karštinės“ autorius sako, kad labiausiai jį sujaudino keli filmo momentai. Tai eksperimento pradžia ir jį lydėjusios emocijos, scenos, kuriose atsiskleidė neribotos žmogiškojo pažinimo galimybės. Ypač M. Levinsonui įstrigo dviejų menininkų pokalbis apie šiuolaikinę meno skulptūrą. Anot režisieriaus, menininkai ir mokslininkai turi daug bendro – jų veikla apibrėžia žmogiškumą.

Daugiau naujienų – „Facebooke“!