Festivalis tikrąją to žodžio prasme užkariavo miestą – jis tarsi apsirėdęs raudono lokio, festivalio ir miesto simbolio, kostiumu, o net ir metro, ypač jei vyksti viena iš linijų, nutiestų pro Potsdamo aikštę, kur netoliese ir šurmuliuoja festivalis, girdėti kalbos apie trokštamus pamatyti filmus. Tokių didelėje „Berlinalės“ programoje tikrai nemažai.
Kitas laukiamas filmas – Larso von Triero „Nimfomanė“ (Nymphomaniac) skandalingos erotinės dramos pirmosios dalies ilgosios, necenzūruotos versijos pasaulinė premjera. Prodiuserių sumontuotą versiją komerciniam repertuarui sudaro du filmai (bendra trukmė 4 su puse valandos). Pirmosios versijos premjera įvyko per Kalėdas, o pasaulio kino teatruose jau tuos bus pradedama rodyti antroji dalis (Lietuvoje pirmąją dalį galėsime pamatyti nuo balandžio 4 d.). Tačiau režisieriaus vizijoje filmas gavosi ilgesnis, atviresnis ir išsamesnis. Pirmoji dalis yra beveik pusvalandžiu ilgesnė už pasiūlytą platinimui, kuri ir rodoma Berlyne. Tai gana unikali proga pamatyti šį filmą, nes po „Berlinalės“ ji bus rodoma tik specialiomis progomis. Į kino festivalį atvyks filmo aktorės Charlotte Gainsbourg, Uma Thurman ir kiti kūrybinės grupės nariai.
Nymphomaniac Official Trailer from Zentropa on Vimeo.
Berlyno kino festivalyje įvyks 18 pasaulinių premjerų, tačiau rodomi ir filmai jau pradėję savo kelionę po kino festivalius ar kino teatrus ir švenčiantys festivalyje tarptautines premjeras ar premjeras Europoje. Vienas tokių Sandanso kino festivalyje puikių atsiliepimų pelnęs Richardo Linklaterio „Vaikystė” (Boyhood). Trilogijos „Prieš saulėtekį”, „Prieš saulėlydį”, „Prieš vidurnaktį” autorius ambicingąją 2 val. 45 min. dramą filmavo 12 metų, t.y. kiekvienais metais nuo 2002-ųjų ir užfiksavo vaikų brandą nuo mokyklos suolo iki stojamųjų egzaminų išsiskyrusių tėvų šeimoje. Filmą festivalyje taip pat pristatys kūrybinė komanda.
Šie ir kiti filmai, kurių festivalio programoje daugiau nei 400, išsidėlios į dešimtis programų, kurių pagrindinės čia – konkursinė (Competition), kurioje dėl festivalio apdovanojimo „Auksinio lokio“ varžosi 20 filmų iš viso pasaulio. Sėkmė konkurse ir kritikų atsiliepimai lems tolimesnes šių filmų keliones po pasaulio kino teatrus ir festivalius. Jau atidaryta ir dar viena pagrindinių programų – „Panorama“, savo žvilgsnį skirianti nepriklausomam ir arthouse`iniam kinui. Taip pat programa „Karta“ (Generation) su filmais jaunesnės auditorijos atstovams ar „Vokiečių kino perspektyva“ (Perspektive Deutsches Kino), besistengianti atkreipti dėmesį į naujus vokiečių kino talentus. Taip pat „Forumo“ programa, besidominti eksperimentine ir netikėta kinematografija, „Berlinalės“ trumpametražių filmų programa (Berlinale Shorts) ar specialieji seansai (Berlinale Special), įvairios retrospektyvos, kviečiantis vėl atrasti klasikinius filmus.
Filmus pristatys ar kituose festivalio renginiuose dalyvaus gausybė kino žvaigždžių, tarp kurių be anksčiau minėtų – režisieriai Martinas Scorsese, Michelis Gondry, aktorius ir režisierius George`as Clooney`is, aktoriai Christopheris Waltzas, Ralphas Fiennesas, Mattas Damonas, Catherine Deneuve, Viggo Mortensenas, dainininkas Nickas Cave`as ir daugybė kitų.
Kiekvienais metais į festivalio filmus parduodama apie 300,000 bilietų.
Berlyne – ir lietuvių kino profesionalų pajėgos
„Berlinalė” tai festivalis, kuris apsiriboja storu filmų programos katalogu, čia bene lygiavertį vaidmenį rodomiems kino filmams vaidina kino industrijai skirti renginiai. Konferencijos, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės, vakarėliai. Renginių centre kino industrijos profesionalams skirta Europos kino mugė, kasmet suburianti apie 20 000 kino industrijos atstovų iš viso pasaulio. Taip pat vyksta ir jauniesiems kino talentams skirtas kūrybinis susitikimas „Berlinale Talents“.
Berlyno kino festivalio pagrindinėje programoje šiemet lietuviškų filmų nėra, tačiau į festivalį ir jo metu vykstančią Europos filmų mugę atkeliavo ar vis dar keliauja dešimtys lietuvių kino industrijos atstovų, festivalių organizatorių, žurnalistų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino ar aktorystės studentų.
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ meno vadovė ir direktorė dr. Gražina Arlickaitė jau nebeskaičiuoja kelintoji „Berlinalė“, kurioje ji lankosi, vyksta šiemet: „Prisimenu ją nuo tada, kai dar stovėjo siena, kai „Panoramoje“ pristatydami Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ žurnalistams rodėme vaizdo įrašą apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje.“ Ji prisimena, kad tada visas festivalis ir Europos kino mugė tilpdavo Budapester Straße, o atidarymai, uždarymai ir konkurso filmai bei svarbiausios peržiūros vykdavo „Zoo Palast“, kuris dabar sutalpina vos mažą vienos programos dalį.“
„Griuvo siena, Potsdamer Platz iškilo dangoraižiai, „Berlinalė“ ir Berlynas vasario mėnesį tampa sinonimais, nes festivalis šiandien yra visur, kur galima rodyti kiną. Būtent „Berlinalė“ grąžino vokiečiams prarastą bendrumo jausmą, pavertė Vokietiją įdomia šalimi kino pasauliui ir jo įžymybėms“, – mano G. Arlickaitė.
Pasak kino kritiko ir vieno iš „Kino pavasario“ programos sudarinėtojų Edvino Pukštos, „Berlinalė“ yra didelio miesto kino festivalis ir jis pirmiausiai orientuojasi į gyventojus, svečius, žiūrovus.
„Kanuose į oficialios programos seansus beveik neįmanoma patekti atsitiktiniam žmogui (nebent nusišypso laimė gauti ar perimti kieno nors kvietimą), Venecija negali sutalpinti gausios publikos, nes Lido saloje tiesiog nėra tiek daug kino salių. Berlyne prioritetą gauna žiūrovas. Kituose festivaliuose turint akreditaciją netenka susidurti su rizika, kad nepateksi į pasirinktą seansą, o Berlyne tai visiškai įmanoma, nes akredituotiems rezervuojama tik dalis kėdžių. Eilės prie kasų ten išsirikiuoja dar prieš 10-12 dienų, o bilietai tirpsta mikliai. Festivalio metu žiūrovai apgula kasas nuo pat ankstyvo ryto“, – pasakoja jis.
Europos filmų mugėje ketvirtus metus veiks nacionalinis Lietuvos stendas. Šiemet kino profesionalams iš viso pasaulio bus pristatoma Lietuvos kinematografija – bus rodoma Audriaus Juzėno „Ekskursantė“ ir sėkmingai po tarptautinius kino festivalius visame pasaulyje keliaujantis Igno Jonyno „Lošėjas“.
Taip pat Lietuvos kino centras pristatys šiemet įsigaliojusias mokestines lengvatas kinui, kuriomis pasinaudoti ir filmuoti mūsų šalyje bus kviečiami užsieniečio kino gamintojai (kino gamintojas mūsų šalyje patirtas išlaidas gali susimažinti iki 20%) bei patrauklios filmavimo vietos mūsų šalyje.
Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, mugėje savo šalių kiną reprezentuoja ir nacionaliniai kino institutai bei centrai. O Lietuvos stendą Berlyne jau antrus metus iš eilės organizuoja ir finansuoja Lietuvos kino centras.
„Stende visos mugės metu užsienio kino profesionalams bus teikiama informacija apie lietuviškus filmus ir jų kūrėjus, pristatomos bendradarbiavimo ir finansavimo galimybes. Užsienio kino gamintojai čia galės gauti informacijos, kaip pasinaudoti lengvata bei užmegzti kontaktus su potencialiais partneriais – Lietuvos prodiuseriais ir paslaugų teikėjais“, – paaiškina R. Kvietkauskas.
Vieta susitikti
Rolandas Kvietkauskas teigia, kad Berlyne vykstanti Europos kino mugė – vienas didžiausių ir reikšmingiausių kino profesionalams skirtų renginių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai puiki vieta megzti kontaktus“, – sako jis.
Į Berlyną, anot R. Kvietkausko, Lietuvos kino industrijos atstovai vyksta su skirtingais tikslais, priklausančiais nuo jų darbo pobūdžio: vieni tarptautiniams gamyboms projektams ieško partnerių, kiti – pardavimo agentų ar tarptautinių platintojų, o festivalių atstovai dairosi įdomių filmų savo programoms.
Į festivalį vyksta visų didžiųjų Lietuvos kino festivalių komandos. Pavyzdžiui, nemažos „Kino pavasario“ komandos atstovai, pasak E. Pukštos keliauja į Berlyną su skirtingais tikslais: „Vienam ar dviem žmonėms viską aprėpti ir visur suspėti tiesiog neįmanoma fiziškai. Mano kolegos dalyvaus MEDIA programos „Kūrybingoji Europa” detalesniame pristatyme ir mokymuose, skleis informaciją apie mūsų festivalio naujoves ir suplanuotus industrijos renginius, susitikinės su įvairiausiomis kino organizacijomis, kolegomis iš kitų festivalių, priiminės svečius per Lietuvos kino vakarą. Man teks koncentruoti dėmesį filmų peržiūroms, nes praktiškai jau dabar pradėsime atranką 2015 m. „Kino pavasariui”, ir suplanuotiems susitikimams su pardavimų kompanijomis, nes dar liko keli neišspręsti šiems metams atrinktų filmų likimai.“
E. Pukštai Berlyno kino festivalis šiemet bus absoliučiai kitoks. „Žiūrėsiu programos „Jaunojo kino forumas“ filmus su didele atsakomybe. Esu pakviestas į 31 pasaulio šalies nepriklausomus kino teatrus ir tarptautinius kino festivalius vienijančios konfederacijos CICAE žiuri komisiją. Turėsiu ne tik pažiūrėti, bet ir įvertinti filmus ir drauge su dviem užsienio kolegomis išrinkti geriausią“, – džiaugiasi kino apžvalgininkas.
„Lošėjo“ prodiuserė Uljana Kim, taip pat dirbusi su tokiais filmais kaip Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu“ ar „Kai apkabinsiu tave“, irgi atvyko į festivalį. Ji pasakoja esanti suplanavusi nemažai susitikimų jau iš anksto: „Turiu suplanuotų susitikimų dėl naujo Kristijono Vildžiūno vaidybinio filmo „Senekos diena” su koprodiuseriais iš Estijos, Latvijos ir Prancūzijos. Šiame projekte pirmą kartą bendradarbiaus visos trys Pabaltijo šalys, padedamos Prancūzijos. Susitiksiu ir su kuriamu filmu besidominčiais pardavimų agentais, po to pasirinksime, su kuo dirbsime.” Ji dalyvaus ir susitikimuose su būsimais jauno režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmo projekto „Stasis“ koprodiuseriais.”
Taip pat ji sako besistengianti ir pamatyti filmų, dalyvauti renginiuose, tarp kurių vieno geriausių Europos kino prodiuserių ir platintojų Karlo Baumgartnerio pagerbimo ceremonija. Jo prodiusuoti Jimo Jarmusho, Emiro Kusturicos, Akio Kaurismäkio, Kim Ki-duko filmai jau tapo kino istorija. „Mums didelė garbė buvo bendradarbiauti su šiuo prodiuseriu kuriant filmus „Aš esi tu“ ir „Kai apkabinsiu tave“, – džiaugiasi ji.
Paklausta, kodėl šiemet festivalio pagrindinėje programoje nematome lietuviškų filmų (paskutinis buvo 2011 m. M. Kvedaravičiaus „Barzakh“) ji atsako, kad paprasčiausiai, matyt, nebuvo sukurtas filmas, kurį pastebėtų „Berlinalės“ atrankos komisija. „Juk dėl dalyvavimo festivalio oficialioje programoje kasmet varžosi keli tūkstančiai filmų iš viso pasaulio“, – pastebi U. Kim.
Vis dėlto, anot E. Pukštos, „Berlinalės“ programoje suplazdės ir lietuviška trispalvė – operatorius Rimvydas Leipus nufilmavo skirtingose Afrikos šalyse užfiksuotą belgų režisieriaus Peterio Krugerio odisėją “N”.
Taip pat pasak kino kritiko, Lietuvos kino industrijos pajamų rekordą pagerinusio veiksmo trilerio „Redirected“ komanda rūpinsis filmo pardavimais rodymui užsienio šalių repertuaruose.
G. Arlickaitė mano, jog „Berlinalė“ pasiekė tai, ko trokšta didieji kino festivaliai ir jos ilgamečiai konkurentai.
„Viskas valdoma ir organizuojama taip, jog gali net pamiršti, kad tai milžiniška struktūra, neaprėpiamas filmų ir renginių skaičius, minios žmonių prie salių, eilės mieste prie bilietų, rekordinis žiūrovų lankomumas. Čia lengva ir malonu dirbti,“ – šypososi pašnekovė.