Ir štai praktiškai visi aktoriai sugrįžta į “Amerikietišką pyragą 2”. Scenarijų rašė tas pats Adamas Herzas, tačiau pirmosios dalies režisieriai (Chrisas ir Paulas Weitzai) pasitraukė ir vadovauti ėmėsi režisieriaus asistentu pirmojoje dalyje buvęs Jamesas B. Rogersas. Kadangi tai pirmas jo ilgametražis filmas, jis “neišdrįso” daryti itin didelių pakeitimų.
Tie patys aktoriai, tas pats scenarijaus autorius ir štai – tie patys juokeliai. Po paskutinio įsimintino vakarėlio, kuriuo baigėsi pirmoji dalis, mes atrandame herojus vasarą po pirmųjų metų koledže. Neverta pasakoti istorijos, juo labiau, kad “Amerikietiškas pyragas 2”, kaip ir pirmoji dalis, nėra istorija, kurią galima papasakoti; tai tiesiog juokelių rinkinys, neturintis tvirtos pasakojimo linijos.
Bene ryškiausias skirtumas nuo pirmosios dalies, tai moteriškųjų vaidmenų ir dėmesio kai kuriems herojams išnykimas. Ir tai praktiškai vienintelis žymesnis pokytis. Personažai, perėję į antrąją dalį, nepatyrė evoliucijos: romantikai liko romantikais, pamišėliai liko pamišėliais, o keistuoliai tokie pat keisti. Šitas vystymosi trūkumas sukelia kartojimosi įspūdį. Herojai tokie patys, o juokeliai taip pat nepakitę. Tik šlapinimasis pakeičia spermą, super klijai pyragą, o mobilus telefonas internetą. Aiškiai jaučiasi vaizduotės stoka. O kai kurios scenos darosi nejuokingos ne tiek dėl nuspėjamumo, kiek dėl ištęstumo.
Laimei liko Jimas. Jimas, kuris “atranda” moteris ir meilę, patiria stresą ir nuolatines komplikacijas. Jasonas Biggsas yra tikrai neeilinis jaunas aktorius. Kiekvienas jo pasirodymas kelia juoką – ir kai jam nesiseka su super klijais, ir kai jis pučia trimitą, ir kai jis ruošiasi Nadios atvykimui. O scenos su Jimu ir jo tėvu – Eugene Levy – yra tikros filmo viršūnės; kartu poetiškos ir komiškos, tikros ir neįtikėtinos.
Tad “Amerikietiškas pyragas 2” yra apgaulingas tęsinys, jis kartoja tuos pačius juokelius, kurie dažnai yra ganėtinai vulgarūs, tačiau juk tai komedija paaugliams ir apie paauglius, ir tokie filmai visada labiausiai patinka tiems, kam aktuali ten svarstoma problematika. Tačiau net ir suprantant, kokiai auditorijai jis skirtas ir atleidžiant jam tas nuodėmes, kurios kitu atveju būtų įvardintos kaip trūkumai, niekaip nepalieka įspūdis, kad tai eilinis tęsinys, sukurtas tik dėl pelno.