„Favoritą“ galima laikyti būtent tokiu filmu, nes jis gan banaliai jausmingai ir su nemažu patosu pasakoja alegorišką istoriją apie Didžiosios Depresijos nepalaužtus JAV piliečius, kurie, nors ir priversti stebėti savo didžios tėvynės smukimą, ir toliau tiki savo, savo bendrapiliečių ir, galiausiai, visų JAV šviesia ateitimi.
Žiūrint iš mūsų geografinės, istorinės ir net ideologinės platumos ir ilgumos, „Favoritas“ įdomus nebent kultūrų lyginimo prasme. Įdomiausias aspektas, matyt, būtų bandyti palyginti vis dar „didžiuosius pasakojimus“ pasakojančius Holivudo režisierius ir prodiuserius bei mūsų lietuvišką, post-sovietinę sąmonė, kuri kol kas sunkiai ir ne be sunkių šalutinių efektų vaduojasi iš sovietinio socialistinės ar komunistinės, bet ne mažiau šviesios ateities mito.
„Favoritas“ – filmas ilgas ir epinis. Jame matome ne vieną likimą, kuris susipina su JAV biržų žlugimo istorija, lėmusia vieną ryškiausių JAV istorijos periodų, vėliau pavadintų Didžiąja depresija. Režisierius per trijų vyrų (sic!) gyvenimo istorijas bando mums įrodyti, kad ekonominis JAV nuosmukis nepalaužė amerikiečių dvasios ir tikėjimo, vieną vertus, savo galimybėmis, o kita vertus, JAV, kurios ir leidžia paprastiems žmonėms siekti savo galimybių realizacijos.
Filmo alegorinis centras – tai lenktyninio žirgo vardu „Džiūvesėlis“ (Seabiscuit, iš čia ir filmo pavadinimas) istorija. Prastu laikytas žirgas, iš kurio jau niekas nesitiki net mažiausių pergalių, ilgainiui tampa čempionu, kuriam nėra lygių.
Žirgu joja panašaus likimo žokėjas, o treniruoja juos be galo jautriai žirgus suprantantis, bet irgi taip ir neįvertintas ir prieš laiką susenęs žirgų prižiūrėtojas. Pagaliau „visą reikalą“ finansuoja sėkmingas, bet vos sūnaus žūties nepalaužtas verslininkas.
Trijulę vaidina žymūs Holivudo aktoriai. Žokėjo Redo vaidmenį atlieka Tobey Maguire‘as, kuris jau sulaukė savo šlovės vaidmeniu filme „Žmogus-voras“ („Spyderman“). Senąjį trenerį vaidina visai neseniai už antro plano vaidmenį „Adaptacijoje“ („Adaptation“) apdovanotas Chrisas Cooperis (jį matėme ir žymiosiose „Amerikos grožybėse“ tėvo, bandančio kovoti su savo homoseksualia prigimtimi vaidmenyje). Pagaliau kiek globėjiško verslininko vaidmenį atlieka Jeffas Bridges‘as, kurį dažnai norisi vadinti tiesiog „Didžiuoju Lebovskiu“.
JAV kritikai filmą įvertino daugmaž pozityviai, kiek prikišę, kad režisierius Gary Rossas per daug dirbo savo protu ir per mažai širdimi – filmas išėjo „teisingas“, bet kiek lėkštokas. Grįžtant prie šio rašinio pradžioje pateikto palyginimo tarp šios ir anos Atlanto vandenyno pusės, galima teigti, kad „Favoritas“ išėjo lėkštas ir senamadiškas.
JAV mitai mums nėra brangūs, o tvirta ir kartu išraiškinga Holivudo aktorių vaidyba, kurią jie ypač mėgsta demonstruoti tokiuose epiniuose filmuose, primena nei daugiau, nei mažiau – partijos komiteto sekretoriaus ryžtą kovoje su alkoholizmu kaime. Na, o kadangi filme be pasenusių mitų daugiau nieko ir nėra, belieka nusižiovauti ir pradėti snobišką diskusiją apie amerikietiško, europietiško, sovietinio ir post-sovietinio mentalitetų skirtumus ir panašumus.