Šiais metais pasirodęs naujasis Laros Kroft nuotykių filmas „Kapų plėšikė Lara Kroft: Gyvybės lopšys“ („The Cradle of Life“) yra geresnis už savo pirmtaką, visų pirma, vizualinėje plotmėje. Tai nesunku paaiškinti. Pirmąją dalį režisavęs Simonas Westas (Saimonas Vestas) gali pasigirti pora neblogų veiksmo filmų (2001 m. „Juodojo vanago žūtis“, 1997 m. „Kalinių lėktuvas“), bet jam toli iki Holivudo veiksmo filmų meistro Jano de Bonto, kuris laikomas vienu iš geriausių šio žanro operatorių (1990 m. „Raudonojo spalio medžioklė“, 1992 m. „Esminis instinktas“ ir 1994 m. „Greičio“ režisūra).

Kita vertus, „Gyvybės lopšys“ bando išsitekti labai siauruose žanro ir stiliaus rėmuose. Dviejų valandų trukmės filmą sudaro neišsenkantis sprogimų, kovų ir ekstremalių triukų srautas, kurį bandoma susieti be galo skurdžiu siužetu ir dar labiau plokščiais veikėjais. Žinoma, vis prisimenant šio filmo giminystę su kompiuteriniais ir video žaidimais, galima daug ką atleisti. Bet kita vertus, toks pasiteisinimas tik dar kartą paliudija, kokia gili krizė ištiko veiksmo filmų žanrą Holivude.

Angelina Jolie (Andželina Džoli), vaidinanti pagrindinę personažę Larą Kroft yra, matyt, pagrindinis šio filmo privalumas. Žymioji amerikietė puikiai tinka šiam vaidmeniui, ką nesunkiai suprato daugelis virtualiosios Laros Kroft gerbėjų dar iki pirmojo filmo premjeros. Antrasis filmas čia nieko naujo neprideda, Angelina Jolie lyg ir daro įspūdį žiūrint filmą, bet ilgainiui visiškai išblėsta iš atminties. Pernelyg pasikliovęs vizualumu, Laros Kroft įvaizdžiu (gal reikėtų sakyti – išvaizda?), olandų režisierius Janas de Bontas sukuria tik vos vos iš pilkos Holivudo filmų masės išsiskiriantį filmą.

Be Angelinos Jolie filme vaidina ir gana žinomas airių aktorius Ciaránas (Siranas) Hindsas. Išraiškingo, kaulėto veido aktorius „Gyvybės lopšyje“ atlieka „piktojo mokslininko“, siekiančio sukurti tobulą ginklą vaidmenį. Tuo iš esmės viskas ir pasakyta, nebent verta pastebėti, kad šis aktorius kiek keistai atrodo filmo atomazgos dvikovoje su Lara Kroft, kur tik kameros judėjimas ir montažas šiek tiek padeda paslėpti visiškai nelygiavertes svorio kategorijas.

Kompiuterinių ar video žaidimų herojų persikėlimas į kino ekranus kol kas įrodo tik didžiulius žanrų skirtumus, kurių nepadeda paslėpti net ir milijonų neišsilavinusių paauglių noras būtinai pamatyti „gyvą“ Larą Kroft. Kita vertus, toks Holivudo prodiuserių „verslas“ tik dar kartą įrodo, kaip toli šiuolaikinis amerikiečių „sapnų fabrikas“ nutolo nuo dar visai nesenos savo „klasikinės“ praeities.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją