Kita vertus, Woodo gan vidutinius aktorinius sugebėjimus matėme jau „Žiedų valdove“, o lėkštas siužetas ir dar nuobodesnė filmo režisūra neleidžia išsiskirti ir šiaip jau gana įdomiai aktorei Frankai Potente.

Filmo istorijos centre - septyniolokmetis jaunuolis Džounsas (Elijah Wood), kuris pradeda savarankišką gyvenimą, atvažiavęs studijuoti į koledžą. Bet pastarasis jam nepadaro įspūdžio, todėl jaunuolis iškeičia koledžo bendrabutį į išsinuomotą butą, nusiperka dėžę alaus, pakelį cigarečių ir ilgesingai pradeda stebėti pro šalį skubančią Franka Potente heroję Džein. Šalia dar gyvena ir šviesiaplaukė gražuolė Liza (kažkada buvusi pop sensacija Mandy Moore (Mendi Mūr), dabar nusprendusi imtis kino karjeros), kuri neabejinga Džounso žydrom akim. Nors Džounsas pamažu įsimyli Džein, tačiau jam sunkiai sekasi atsispirti ir Lizos kerams.

Vis dėlto šis „trikampis“ - tik fonas pagrindinio herojaus brendimo istorijai. Jaunuolis stengiasi suvesti sąskaitas su savo praeitimi rašydamas laiškus savo niekada nematytam tėvui ir vieną po kito gerdamas alų ir džino kokteilius. Bet girto Elijah Wood‘o mums pamatyti netenka, nes kaip ir daugelis kitų filmo detalių, alkoholio vartojimas - tai tik ženklas, rodantis, kaip stipriai Džounsas nori atsikratyti savo vaikiškumo ir tapti subrendusiu vyru. Taip aukščiau minėtas meilės trikampis irgi tik fonas jaunuolio pastangoms netekti savosios seksualinės nekaltybės.

Toks „simbolizmas“ būdingas visiems pagrindiniams istorijos herojams neleidžia įsigyventi į įvykius ekrane, o tik labai grubiai moko, kas yra branda, meilė, savarankiškumas ir draugystė. Šitoks didaktiškumas būdingas tikrai ne vienam Holivude pagamintam filmui, „Septyniolikmečiuose“ ypač akivaizdus. Šis filmas tapo tik dar vienu liudijimu, kokią gilią žanro krizę šiuo metu išgyvena romantinė komediją ir apskritai visi „žmogiški“ Holivudo filmai. Panašu, kad amerikiečių kino profesionalai, išmokę kurti tikrai neblogus specialiuosius efektus, beveik visiškai užmiršo, ką filmuose turėtų veikti tikri aktoriai.

Filmas, be abejo, turėtų patikti Elijah Woodo gerbėjams. „Septyniolikmečiuose“ jis toks pats žydraakis ir garbanotas. Franka Potente lyg ir stengiasi parodyti kažką įdomaus, bet trukdo scenarijus, o ir noro, atrodo, didelio taip pat nėra. Tad viską apibendrinus, šis filmas tikrai nepaliks gilesnio įspūdžio ir neišsiskirs iš daugelio kitų eilinių kino premjerų, kurių gausu ir mūsų, ir užsienio kino ekranuose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją