Po dramatiškai nuteikiančiu naujojo režisierės filmo pavadinimu – „Vilburas nori nusižudyti“ – slepiasi gan paprasta, tačiau kartu – pakankamai ironiška ir gerai apgalvota romantiška tragikomedija. Kaip sufleruoja filmo pavadinimas, vienas iš filmo herojų, Vilburas periodiškai bando atsisveikinti su šiuo pasauliu, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jam tai nepavyksta – jis nesusilaiko ir „prieš pabaigą“ telefonu dar sugeba pranešti apie savo padėtį arba tiesiog pasirenka nepakankamo gylio, kad būtų įmanoma nuskęsti, vandens telkinį. Priežastys, kodėl aktoriaus Jamie'o Siveso (Džemio Saivso) herojus nebenori gyventi, pateikiamos gan lakoniškai – jis mano, jog jo niekas nemyli, o ir pats nieko nemyli. O kažkur dar giliau slepiasi kaltė dėl mamos mirties bei paskutinis lašas - nesena tėvo mirtis.
Nevykėlį savižudį nuolat gelbsti vyresnysis jo brolis, giedromis akimis į gyvenimą - tegul net jei didžioji to gyvenimo dalis bėga tėvo paliktame tamsokame „padėvėtų“ knygų knygyne - žvelgiantis Harbouras (Harburas). Tame knygyne karts nuo karto pasirodo keista juodaplaukė, moteris-vaikas Alice (Alisa), netrukus tampanti vyresnėlio žmona, o taip pat priežastimi gyventi jaunesniajam.
Pradžioje kiek padrikoka istorija apie brolių tarpusavio santykius - vieno jų „žudymąsi“ (į kurį režisierė žvelgia su švelnia šypsena ir tokios pat nuostatos siūlo laikytis ir žiūrovui) ir kito „pagalbos ranką“, atsiradus bendrai mylimajai virsta, tiesa, kiek melodramatišku, tačiau išlaikančiu subtilumą ir nesiliaujančiu švelniai šaipytis pasakojimu apie keistą meilės trikampį.
„Vilburas nori nusižudyti“ nėra filmas-šedevras, tačiau apkaltinti jį nors vienu žymesniu trūkumu irgi sunku. Nors ir galima „Vilburui...“ prikišti polinkį į melodramatiškumą, visgi jo scenarijus nuoseklus ir išbaigtas. Kiek melancholišką, su kažkur nuolat plevenančia šypsena filmo nuotaiką puikiai padeda kurti pasirinktos erdvės – kuo toliau, tuo jaukesniu tampantis senas knygynas, šalia jo besiglaudžiąs brolių butas ir, kaip priešprieša tam – tvarkingos, bet šaltos ligoninės patalpos ir atšiaurių Glazgo kapinių „kurmiarausiai“.
Pagyrimų verti visi be išimties filmo aktoriai – ne tik pagrindinis trejetas. Net jei režisierė sąmoningai ir nesiekė kurti itin ryškių, charakteringų personažų, aktoriai puikiai „sulipo“ su savo herojais. Vykusiai pasirinkti brolius vaidinantys jaunas aktorius Jamie Sives ir daug labiau patyręs Adrian Rawlins („Prieš bangas“); pažiūrėjus filmą sunku įsivaizduoti kitą aktorę nei Alice vaidinanti Shirley (Širlei) Henderson („Trainspotting“, „Bridžitos Džuons dienoraštis“). Dar viena nemažiau ryški porelė – nuolat rūkantis, neaišku - kiek „užsidepresavęs“ ar, tiesiog, „mąslus“ psichologas Horstas (Mads Mikkelsen) ir kiekviename epizode vis pakeitusi šukuoseną, hiperaktyvi jo asistentė Moira (Julia Davis (Džulija Deivis)).
Darsyk pasikartosiu – „Vilburas nori nusižudyti“ gal ir nėra metų filmas, tačiau turint galvoje kontekstą – mūsų kino teatruose nuolatos rodomus filmus - jo atsiradimas Lietuvoje tik sveikintinas.