Apie ką mes čia...
Ieškodami parako, du karo bendražygiai Viljamas ir Tovaras pakliūva į nelaisvę. Jie atsiduria Kinijos generolo Shao rankose, kurį sudomina jų papasakota istorija apie nematytą pabaisą. Pasirodo, jog bičiulių matytas padaras priklauso amžiais Kinijos Didžiąją sieną puldinėjančių pabaisų armijai, kurios tikslas – sunaikinti viską kas gyva. Vyrams reikia rinktis – ar padėti vietiniams kariams kovoti su nenugalimu priešu, ar pasitaikius tinkamai progai sprukti. Vienaip ar kitaip – jų laukia mirtis.
Kūrinio vidus
Labai džiaugiuosi, jog šis filmas pagaliau atkeliavo į kino ekranus. Ir ne dėl to, jog jo laukiau vien tik sužinojęs kas jį režisuoja ir kas jame atliks pagrindinį vaidmenį, bet dėl to, jog šio filmo anonsas buvo vienu iš labiausiai erzinančių dalykų kiekviename mano apsilankyme kine. O aš einu į visus kine rodomus filmus, todėl, patikėkite, šio filmo anonsas, kurį teko žiūrėti ištisus tris mėnesius, taip nusibodo, jog kiekvieną kartą jį pamačius norėjosi išeiti iš kino salės. Ir dabar, pagaliau, jis bus nustotas rodyti. Ir tai jau vienas iš šio filmo premjeros pliusų.
Kalbant apie filmo laukimą, tai išties laukiau jo dėl režisieriaus, kuris prieš gerą dešimtmetį kūrė nuostabius ir vizualiai nepriekaištingus filmus kaip „Bevardis“, tačiau sužinojus, jog tai nebus istorinis filmas, o fantasy žanro, šiek tiek nuliūdau. Visgi superprodukcijos apie senovę yra žavios, ypatingai, jeigu jose yra bent dalelė autentiškumo.
Kaip pavyzdį pateiksiu tokius filmus, kaip 2004 metų „Karalius Artūras“, „Troja“ ar „Dangaus karalystė“. Tačiau prisipažinsiu – peržiūra tikrai neprailgo.
Filmo scenarijus yra labai paprastas, o siužetinės linijos pateikimas – primityvus, bet tai nereiškia, jog filmas nesuteikia džiaugsmo kino salėje. Priešingai, ši juosta puikiai tinka gerai pramogai kino salėje, kai tiesiog tenka atjungti smegenis ir pasimėgauti legenda apie Didžiąją Kinijos sieną. Kiek teko tikrinti, tai ši legenda neegzistuoja, bet nuo to gal ir geriau. Kūrėjai bent jau nepasišaipė iš Senovės kinų mitologijos, kaip praeitais metais tą padarė amerikiečiai su niekingu filmu „Egipto Dievai“.
Juosta nuo pat pradžios savo vaizdais ir kokybiškai pateikiamu veiksmu įtraukia į magiškai atrodančią Senovės Kiniją, kurios kariai saugo šalies sostinę nuo kraugeriškų padarų. Ir būtent apie tai ir yra visas šis filmas. Veiksmas visos juostos metu vyksta prie Didžiosios sienos arba jos ribose. Kiekvienas susidūrimas su monstrais, kurie bando pulti Sieną, atrodo taip gražiai ir sinchroniškai, jog iš karto matosi režisieriaus meistriška ranka. Ir tą jis sugeba – pristatyti kvapą gniaužančias ir tobulai atrodančias kovų scenas. Kovos sudaro pusę šio filmo, todėl nuobodžiauti tikrai nereikia, o kaip tik grožėtis jomis. Visgi ne dėl siužeto šis filmas sužavi.
Filme pateikiamas visai priimtinai atrodantis humoras. Ir nors visi juokeliai atrodo banaliai, kai kurie nuvalkioti, tačiau jie labai tinka šiam filmui. Todėl net keista, jog nė vienas iš jų nesugeba suerzinti. Aišku, kalbu apie dialogus, kuriais buvo bandoma sušvelninti bendrą filmo atmosferą.
Veikėjų plane – tuštuma. Gaila, bet nė vienas iš filme rodomų herojų nesugeba gerai įsipaišyti į vystomą siužetinę liniją. Viljamas ir Tovaras – atvykėliai, kurie labai neharmoningai atrodo šalia kinų karių, o tuo tarpu Kinijos generolai ir karo vadai taip pat nespinduliuoja jokia charizma. Nė vienas iš jų neįsimena, nė vienam nesinori prijausti.
Bendrai, filmas vienkartinis, bet jis labai tinkamas kino teatrui. Lengva pramoga, kuri leidžia kelioms valandoms užsimiršti ir pasinerti į magišką senovės pasaulį, kuriame dominuoja gražiai pastatytos batalijos tarp žmonių ir mistinių monstrų.
Techninė juostos pusė
Kas jau kas, bet Z. Yimou savo filmais sugeba pakerėti. Ir ši juosta dar kartą patvirtina koks jis kruopštus vizualumo estetas. Kiekvienas herojaus kostiumas, kiekviena dekoracija, pastatas ir judesys – nepriekaištingi. Bet ir tai dar ne viskas. Didelį vaidmenį filme turi specialieji efektai ir trimatė erdvė. Pabaisos atrodo labai gerai, kaip ir gerai atrodo jų kova su žmonėmis. O visa tai apgaubia 3D, kurio dėka kai kurios scenos priverčia pašokti.
Muzikė juostos dalis taip pat neleidžia nuobodžiauti. Epiški skambesiai viso filmo metu sugeba pakelti juostos lygį ir, žinoma, sukelti įtampą pačiose kiečiausiose scenose. Vien ko vertas finalinis šūvis.
Operatoriaus darbas irgi vertingas. Didžiausias kameros darbo pranašumas buvo matomas visose veiksmo scenose. Bet ne vien mūšiai sudarė svarbų vizualinį pamatą šiai istorijai. Nepamirškime ir apie įstabius kraštovaizdžius, skrydžius ir veikėjų pateikimą. Tikrai labai malonus akims kameros darbas iš įdomiai pateikiamų įvairių perspektyvų.
Vaizdo montažas neerzinantis, nors ir pernelyg dažnai šokinėjama nuo vienos scenos prie kitos. Visa tai užglaistoma didingai atrodančiomis batalijomis. Garso montažo darbas – silpnokas. Norėjosi žymiai galingesnio garso, kuris galėtų dar labiau sudrebinti kino sales ir suteikti mūšiams daugiau epiškumo.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriai. Apie juos trumpai, nes jiems net nereikėjo vaidinti. Mattas Damonas, kuris paskutiniais metais vis labiau džiugina gerbėjus savo pasirodymais kine, šįkart atrodė šiek tiek juokingai, nors ir visai tiko šiam filmui. Jis ne vaidino, o tik pabuvo filmavimo aikštelėje Mattu Damonu su peruku, gavo didelį honorarą ir viskas.
Tą patį galima pasakyti apie serialo „Sostų karai“ žvaigždę Pedro Pascalį ir Holivudo veteraną Willemą Dafoe. Ir jeigu Mattas Damonas šiame filme bent jau atliko pagrindinį vaidmenį, tai vis dar sunku suprasti, ką šie du jame pametė. Gaila, kad talentingi aktoriai švaisto savo aktorinį potencialą eiliniuose filmuose. Gaila ir žymaus kinų aktoriaus Andy Lau, kurio stratego Vango vaidmuo tapo vienu iš nykiausių jo pasirodymų karjeroje.
Užtat filme sužibėjo jaunoji Jing Tian, kuriai šis filmas tapo vienu iš svarbiausių laiptelių karjeroje, norint prasimušti į Holivudą. Būtent dėka šios rolės ji gavo vaidmenį būsimuose studijos „Legendary“ filmuose „Kongas: kaukolių sala“ ir „Ugnies žiedas 2“.
Visi kiti aktoriai atrodo kaip statistai, tačiau jie netrukdo ir visai neblogai įsipaišo į filmo istoriją.
Verdiktas
„Didžioji siena“ – vizualiai stipriai atrodantis filmas, kuris sugeba papirkti kerinčiais herojų kostiumais, kokybiškais specialiais efektais, įdomiai atrodančiais mūšiais ir nenuobodžiai vystomu siužetu, tačiau istorijos prasme – vienas didelis ir jau daugelį kartų matytas idėjų dugnas.
Filmo anonsas: