Ar ir šįkart jiems pavyko nustebinti įnoringą žiūrovą? Mano nuomonę apie tai sužinosite netrukus.
Apie ką mes čia…
Pagrobus įtakingo kriminalinio autoriteto dukrą baleriną, vardu Abigailė, grupelė nusikaltėlių už ją paprašo solidžios 50 milijonų dolerių išpirkos. Belaukdami savo laimikio, jie nusprendžia naktį praleisti izoliuotame dvare. Tik jie nežino, jog Abigailė nėra paprasta mergaitė, o tikras blogio įsikūnijimas vaiko pavidale. Tad netrukus patys pagrobėjai tampa mergaitės, kuri trokšta jų kraujo, aukomis.
Kūrinio turinys
Pati šio filmo koncepcija gal ir nėra labai originali, nes tokių siužetų, kur niekadėjai patys tampa kažkieno aukomis, yra ne vienas. Užtenka prisiminti kraupų skerdynių tipo projektą „Mirčių kolekcionierius“ ar įtemptą trilerį „Mirties namai“. Bet, iš kitos pusės, ši juosta žavi savo išties patraukliu ir žvaliai atrodančiu pateikimu, kuris susideda iš kelių ganėtinai gerai į filmo visumą įterptų žanrų kaip komedija, siaubas ir veiksmas. O toks miksas neleidžia nuobodžiauti peržiūros metu, nes sunku nuspėti, kada bus juokaujama, o kada gąsdinama.
Tiesa, nors ir kaip tai gali pasirodyti keistai, bet juostos metu norisi sirgti būtent už Abigailę ir jos susidorojimus su ją pagrobusiais nusikaltėliais, kuriems elementariai nejauti jokios simpatijos, nors jie pagal viską turi būti pozicionuojami kaip aukos. Na, o patys personažai filme, aišku, buvo pateikti karikatūriškai ir šabloniškai. Tik su vienu dideliu bet. Tai buvo padaryta specialiai, nes filmo kūrėjai norėjo dar savo filme pašiepti tas visas klišes, su kuriomis žiūrovams ilgus metus tenka susidūrinėti tokio siužeto ar žanro projektuose.
Žiaurių ir ganėtinai atvirų akimirkų juostoje pakanka, kad jai būtų galima suteikti griežtą „R“ („N-16“) cenzą, todėl kas mėgsta efektingai atrodantį smurtą kine ir tiesiog yra jo šiek tiek pasiilgęs, „Abigailė“ suteikia tą malonumą. Ir, kas svarbiausia, visos žiaurios scenos yra pristatytos iš ganėtinai makabriškos ir tuo pačiu originalios perspektyvos. Be to, veiksmo filme irgi daug, kas akimirksniu suteikia juostai įtampos. O ne iki galo nuspėjamas siužetas ir sarkazmo perpildyti juokeliai tik dar labiau paryškina šio naujo Matto Bettinelli-Olpino ir Tylerio Gilletto darbo pramoginius privalumus.
Nenorėdamas atskleisti daugiau detalių, galiu teigti, jog mano minėtas režisierių duetas galutinai užtvirtino save kaip siaubo veiksmo žanro guru. Todėl jeigu Jums patiko bent vienas šių kino kūrėjų filmas, „Abigailė“ neturėtų nuvilti, nes tai puikus pramoginio tipo projektas, kuris suteikia visą puokštę įvairiausių įspūdžių nuo įtampos, siaubo iki juoko.
Techninė juostos pusė
Iš techninių aspektų, filmas taip pat atrodo šauniai. Smagu, jog gauname vienos konkrečios erdvės ribas, dėl to pati juosta įgauna šiokį tokį klaustrafobišką pavidalą, kurio didžiausiu cinkeliu aišku tampa meninis apipavidalinimas ir bendras produkcijos dizainas.
Visos dekoracijos, grimas ir aišku kai kurie kostiumai sukelia išties įdomų įspūdį, o detalus kameros darbas su įsimintinu garso takeliu leidžia filmui sukurti dar ir ypatingai kraupią atmosferą ekrane. Vaizdo montažas taip pat prisideda prie bendro efekto, nes staigūs scenų pasikeitimai priverčia stebėti šį pasakojimą taip įtemptai, lyg sėdint ant adatų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Didžiausi komplimentai čia aišku atitenka Alishai Weir, kuriai ir teko įkūnyti titulinę Abigailę. Mergaitė buvo labai įtikinama tame, kaip pateikė savo kraupiai makabrišką personažą. Na, o visi kiti aktoriai, tarp kurių buvo galima pamatyti „Bręstančio blogio“ žvaigždę Giancarlą Espositą, paskutiniuose „Klyksmo“ serijos filmuose vaidinusią Melissą Barrerą, seriale „Nekaltas melas“ išpopuliarėjusią Kathryn Newton ir charizmos nestokojančius Daną Stevensą, Keviną Durandą ir Matheew Godde’ą. Jie visi irgi suvaidino įtikinamai, bet, aišku, ne taip ryškiai kaip pagrindinė filmo pažiba.
Verdiktas
„Abigailė“ – vizualiai stilingai kraupus, veiksmo kupinas bei tuo pačiu iš dalies juokingai sarkastiškas savo pateikime naujas dueto Matto Bettinelli-Olpino ir Tylerio Gilletto siaubo trileris, kuris sugeba užburti ne tik makabriškumu, žvalumu ar keistais humoristiniais intarpais, bet ir pagrindinės aktorės Alishos Weir šarmu.
Tad taip, tai dar vienas režisierių karjeros laimėjimas ir dar vienas puikus pramoginio pobūdžio siaubo trileris, kuris tikriausiai nebūtų toks šaunus, jeigu ne tas iš kelių žanrų susidedantis siužetinis kokteilis.
Filmo anonsas:
