Apie ką mes čia...
Vieną dieną Paryžiaus centre įsikūrusiame restorane įvyksta šiurpus susidorojimas su vienos nusikalstomos grupuotės nariais. Įtariamųjų nėra, kamera užfiksuoti vaizdo įrašai pašalinti, o viena iš liudininkių – išsigandusi jauna moteris, vardu Anna. Tačiau po žavios ir iš pirmo žvilgsnio trapiai atrodančios damos slepiasi tikra žudymo mašina.
Kūrinio turinys
Luco Bessono pavardė kažkada buvo gero kino garantija. Visgi daugelis iš mūsų augo žiūrėdami tokius nuostabius filmus kaip „Nikita", „Penktasis elementas" bei „Leonas", kurie tapo neatsiejama 90-ųjų klasika. O dabar, per du paskutinius dešimtmečius jis buvo sukūręs vieną vienintelį neblogą filmą – „Šeima", kuris, aišku, neatsipirko, bet bent jau suteikė malonumą nuo jo peržiūros. To negalėčiau pasakyti apie nuobodžiai atrodantį „Valerianą", nesąmoningai kvailą „Lusę" ar nesuprastą masinio žiūrovo psichodelinę fantaziją „Artūras ir Minimukai". Žinoma, buvo neblogų prodiuserinių projektų, bet ne apie juos dabar eina kalba.
Ir štai, po dvejų metų nuo didžiausio savo karjeroje finansinio fiasko, režisierius sugrįžta į didįjį kiną tik dėl vieno tikslo – uždarbio, kuris bent jau leistų padengti dalį skolų, kurios jį persekioja jau ganėtinai ilgą laiką. Tad meilės kinui ir atsidavimo kūrybiniam procesui mes čia tiesiog negalėjome pamatyti. Bent jau taip aš galvojau eidamas į šį filmą. Ir mano nuojauta manęs neapgavo. Trumpai tariant – Lucas Bessonas pasistengė dar labiau sutrypti savo reputaciją su tokiu neišvaizdžiu projektėliu.
Pats filmo principas labai jau yra panašus į vieną iš žymiausių režisieriaus filmų „Nikita" bei visai neseniai kino ekranuose demonstruotų veiksmo trilerių „Atominė blondinė", „Druska" ir „Raudonasis žvirblis". Todėl nieko naujo šis filmas ir nepasiūlo. Stiprias ir kovingas agentes mes jau matėme ne vieną kartą, todėl nustebinti kovos menais, kuriuos nepriekaištingai valdo pagrindinė juostos herojė, nėra lemta.Tokia tema sudomintų tik žmogų, kuris visą gyvenimą gyveno po akmeniu ir 2019 nusprendė pirmą kartą nueiti į kiną.
Pats siužetas sausas ir neturintis jokio cinkelio, kuris galėtų išlaikyti žiūrovo dėmesį bent jau pusvalandį. Stebi herojų veiksmus, klausaisi, apie ką jie kalbą, bandai suvokti jų motyvus ir galiausiai išeina šnipštas, nes pagrindinis siužetinės linijos pasakojimo modelis sudėliotas taip, kad mes ekrane matytumėme chaosą, o ne tvarkingai sudėliotą istoriją. Tik pačioje filmo pabaigoje pradeda atrodyti kaip filmas, o ne kažkoks scenų kratinys, kurios dar ir visiškai nedera viena prie kitos.
Kalbant apie herojus, jie bedvasiai. Pagrindinis filmo personažas Anna – klišių rinkinys, kuris demonstruoja viską, kas jau buvo parodyta panašaus pobūdžio juostose. Jau nekalbu apie motyvaciją ir jos pagrindinį tikslą, kuris man pasirodė tiesiog juokingas. Negalvojau, kad XXI amžiaus kine dar galima sutikti tokias nesąmones, kurias taip įnirtingai bando mums įpiršti Lucas Bessonas. Antraplaniai veikėjai irgi nepasižymi niekuo, kas galėtų juos išskirti iš minios. Tai kažkokie pilki ir bedvasiai herojai, dėl kurių likimo stebinti filmo siužetinės linijos eigą yra visiškai nusispjaut.
Kas dėl veiksmo, tai jo čia pilna, tik, žinot, šiais laikais vien veiksmo ir snukiadaužių nepakanka, kad žiūrovas išeitų iš salės patenkintas. Kai trūksta gerų ir motyvuotų istorijų, tai jokie susidūrimai nepadės. Nebent tai būtų kokia trečioji dalis, kai jau žiūrovas žino kas, kur ir kodėl. Kaip, tarkim, prieš mėnesį pasirodžiusi trečioji „Džono Viko" frančizės dalis, kurios vinimi ir tapo nesibaigiantis veiksmas. Tik ten visi žinojo kas tas Vikas, kodėl jis toks, kokia yra viso to priežastis, ką jis darė ir kodėl mums daugiau nereikėjo jokių paaiškinimų, o užteko vien tik jo sugebėjimų demonstracijos.
Tai niekuo nuo kitų panašaus pobūdžio filmų neišsiskiriantis projektas, kuris atrodo lyg būtų sukurtas nesistengiant. Ne tokio Luco Bessono tikėjausi. Akivaizdu, kad užsidegimas pas jį dingo ir kuo toliau, tuo bus blogiau. Tiesiog jau netikiu, kad mes dar kada nors išvysime kokybišką ir gerą šio režisieriaus darbą.
Techninė juostos pusė
Iš techninės pusės galėčiau išskirti puikų garso takelį, kuris buvo panaudotas filme labai gerai. Visos muzikinės kompozicijos derėjo prie rodomų veiksmo scenų. Gaila tik, kad pati istorija nebuvo taip gerai subalansuota kaip muzika.
Iš kitų aspektų taip pat būtų galima pagirti operatorių, kuris pasistengė perteikti visus veiksmo elementus dinamišku būdu. Kameros judesiai ir rakursai padėjo dar labiau įsitraukti į efektingus filmo momentus, leidusius bent jau patirti šiokią tokią pramogą nuo peržiūros. Ir, jeigu jau kalbame apie operatorių, tai prie pliusų pridėčiau montažo darbus. Veiksmas buvo sumontuotas preciziškai – tiek audio, tiek vaizdo elementai nenuvylė.
Taip pat produkcijos dizainas nerėžė akių. Stilingi herojų kostiumai, tikroviškas grimas, šukuosenos ir keli specialieji efektai su dekoracijomis privertė uždėti pliusiuką šiai juostai. Techniškai tai yra pakankamai gerai atrodantis kino projektas, kurio didžiausia bėda buvo režisūra ir scenarijus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pamatęs iš Rusijos kilusį supermodelį Sasha Luss net nenustebau tokiu režisieriaus pasirinkimu. Jis dažnai į pagrindines roles savo filmuose kviečia žymias manekenes. Bet ne tai svarbiausia. Vaidybiniai merginos sugebėjimai yra tikrai neblogi. Tai nebuvo kažkokia parodija iš vaidybos, o normaliai atliktas vaidmuo, kuris man nesukėlė jokio diskomforto. Gaila tik, kad pats personažas filme buvo pateiktas taip neatsakingai.
Antrame plane atsidūrę Helen Mirren, Luke'as Evansas ir Cillianas Murphy'is neturėjo ką veikti. Juos buvo galima pakeisti kitais aktoriais ir nuo to niekas nepasikeistų. Gaila man, kad tokius talentingus ir didžiulį potencialą turinčius aktorius kviečia vaidinti tokiuose nesąmoninguose projektuose, kuriuose jų talentas nėra išnaudojamas pagal paskirtį.
Verdiktas
„Anna" – dar viena stora vinis į kultinio prancūzų režisieriaus ir prodiuserio Luco Bessono karjeros karstą. Tai sausas, neįdomus, monotoniškas ir kopijuojantis kitus žymius panašaus pobūdžio filmus veiksmo žanro projektas, kurio didžiausiu turtu tampa labai gera techninė dalis ir akis džiuginantys, nors ir savo meistriškumo nepademonstravę, aktoriai.