Apie ką mes čia...
Tonia Harding – daug gerbėjų bei priešų turinti geniali čiuožėja, kuriai vieną dieną buvo lemta tapti pasaulio ir olimpine čempione. Tačiau neatsispyrusi įvairiausioms pagundoms bei negalėjusi suvaldyti savo laukinės natūros, moteris pasirinko šiek tiek kitokį gyvenimo būdą nei daugelis sportininkų. Dėl to ji vienu momentu tapo itin akylai stebima FTB agentų...
Kūrinio turinys
Sportinės dramos, kurios yra dar ir paremtos tikrais įvykiais, visuomet susilaukia susidomėjimo ne tik iš sporto aistruolių, bet net ir iš tų žmonių, kurie nič nieko nežino apie filme rodomą istoriją. Ir tai yra puiku, nes daugelis filmų leidžia mums pasinerti ne tik į rodomus įvykius aikštelėje, bet dar ir susipažinti su pačiais veikėjais iš įvairiausių perspektyvų.
Nebuvau nieko girdėjęs apie Tonią Harding, nes tai nėra ta sporto šaka, kuri mane labai traukia, bet iš kitos pusės, filmo laukiau dėl kelių priežasčių – pagrindinės aktorės, puikiai save biografinėse filmuose realizuojančio režisieriaus ir įdomiai atrodančios istorijos. Ir nė vienas iš šių punktų manęs nenuvylė, o kaip tik pradžiugino taip stipriai, jog po peržiūros norėjosi dar kartą pasižiūrėti šį filmą.
Tai nėra standartinė biografinė drama, o komiškai pateiktas pasakojimas iš Tonios Harding bei ją supančių žmonių pozicijų. Todėl tikėtis itin rimtų ir į neviltį varančių nuobodžių scenų, kurios sugniuždytų filmo koncepciją, čia nereikia. Filmas yra gyvas vien savo pozityvia energija bei maloniai atkurtu laikotarpiu, o dramatizmo perteiktas fonas leidžia mėgautis puikia režisieriaus vizija ir jo netipiniu požiūriu į patį pasakojimą.
Juostos metu yra atskleidžiami keli ganėtinai svarbūs dalykai, susiję su pagrindinės herojės gyvenimu. Pirmiausia – tai filmas apie nelengvą, pavydo ir pagiežos kupiną sportą, nežmoniškai žiaurią konkurenciją ir užsibrėžtų tikslų siekimą bet kokia kaina. Nėra čia snarglių, yra tik žmonės, kurie varžosi tarpusavyje kaip tik išmano. Čia netrūksta ir smurto, kuris gana vaizdžiai yra pateikiamas, norint itin kruopščiai parodyti nesportinį kai kurių žmonių elgesį.
Antra – visos juostos metu yra tiesiog nuostabiai pateikiamas Tonios Harding psichologinis portretas – pradedant jos ankstyvais gyvenimo metais ir užbaigiant jos svajonėmis apie olimpinį auksą. Ši dramatinė filmo pusė leidžia susipažinti su ja kaip su žmogumi, o ne sportininke. Ir tai yra gana svarbi bei stipri juostos siužetinės linijos dalis. Visgi mums, žiūrovams, yra leidžiama pamatyti Tonios Harding kraupiai atrodančius santykius su despote mama, smurtaujančiu vyru ir visiškai moralės neturinčiais draugais. Ir po to, kai mes tą išvystame, lengvai galime suprasti, kodėl ši moteris tapo tokia, kokia yra.
Ir nors visas filmas sukasi aplink Tonią, tačiau jame yra vietos ir kitokiai pusei. Kaip jau minėjau, tai itin komiškas filmas, leidžiantis pasijuokti iš peties. Juokeliai nėra nuvalkioti, dialogai yra riebūs ir kartais priverčiantys gerai kvatoti dėl taikliai visos juostos metu išmėtytų frazių. Visgi humoras yra tas dalykas, kuris arba sugeba traukti, arba nuvilia ir leidžia pasijusti nejaukiai. Šiuo atveju viskas buvo savo vietose. Dėl to ir peržiūra neprailgo. Nes vien tik stebėti pagrindinės herojės faktų pateikimą iš jos biografijos būtų gana nuobodu.
Solidumo filmui pridavė ir sportinė dalis, kurios metu buvo parodyti itin sunkūs triukai, kuriuos atlikinėjo čiuožėjos. Viskas buvo atkurta labai autentiškai, lyg tai būtų tikros varžybos bei arši kova dėl medalių. Teko po filmo susipažinti su tikrais įrašais ir jie atrodė beveik taip pat, kaip ir tos scenos, kuriose savo talentus demonstravo kaskadininkai.
Filme yra ir kelios įdomesnės vietos, susijusios su taip vadinama „mafija“, apie kurias nenorėčiau prasitarti, nes jas reikia išvysti patiems. Visgi tai vienas iš tų filmų, kurie leidžia mėgautis savarankiškai palaipsniui atskleidžiant įvairiausias kūrėjų pateiktas staigmenas siužetinės linijos metu.
Apibendrinant tai, ką mums sukūrė Craigas Gillespie‘is, noriu pasakyti, jog tai vienas įdomesnių ir kartu labai įtraukiančių 2017 metų filmų, kuris savo spinduliuojama energija užkrečia gerąja to žodžio prasme. Svarbu tikėti ir turėti svajonę bei sunkiu darbu jos siekti, kaip tą darė pagrindinė filmo herojė.
Techninė juostos pusė
Vizualiai filmas irgi pakerėjo. Puikiai bendrai koncepcijai parinktos spalvos ir nuostabiai atrodantis meninis apipavidalinimas, kurį sudarė puikiai rodomą laikotarpį atvaizduojančios dekoracijos, herojų kostiumai, šukuosenos ir grimas bei, žinoma, pati aplinka.
Garso takelis taip pat leido labai gerai pasijusti šios juostos peržiūros metu. Tai vienas įdomesnių ir smagesnių muzikinių kūrinių rinkinių, kurį teko girdėti 2017 metais. Čia mes išgirstame Lauros Branigan „Gloria“, grupės Dire Straits „Romeo and Juliet“ bei Marko Batsono dainą „Fair to Love Me“ ir dar daug kitų žinomų kūrinių.
Operatorius paliko taip pat gerą įspūdį. Ypač puikiai nufilmuotos buvo scenos ledo arenoje su čiuožėjų pasirodymais bei psichologinė Tonios ir jos mamos drama, kurioje netrūko ir smurto požymių. Bendrai, visas filmas buvo nufilmuotas gana grakščiai bei tam tikrais momentais vizualiai sukuriantis nostalgijos jausmą 90-iems.
Garso montažas ir vaizdo montažas be priekaištų. Profesionalu ir labai stabilu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Į aktorių elitą po nuostabaus pasirodymo Martino Scorseses filme „Volstryto vilkas“ patekusi Margot Robbie laiko veltui neleidžia. Aktorė per tuos keletą metų nusifilmavo daugelyje gerų ir nelabai gerų filmų, tačiau kiekviename iš projektų, kuriuose jai teko dalyvauti, buvo galima pastebėti atsidavimą. Tačiau nei viename iš jų mes jos tokios nematėme, kaip šitame filme.
Aktorė tiesiog puikiai įkūnijo Tonią Harding. Tai emocionalus, bet kartu ir patrauklus herojus, kuris visos juostos metu traukė akį. Buvo malonu žiūrėti į kiekvieną jos judesį, mėgautis neįprasta kalbos maniera ir matyti jos išsišokimus. Akivaizdu, jog Margot Robbie gyveno šia role, dėl to jai taip gerai pavyko ekrane perteikti skandalingą čiuožėją. Neveltui ji gavo nominaciją „Oskarui“.
Antraplaniuose vaidmenyse irgi buvo į ką pasižiūrėti. Tonios motiną suvaidino jau „Auksinį gaublį“ už šią rolę pelniusi Allison Janney, kurios transformacija man labai priminė 2010 metų filme „Kovotojas“ matytą Mellisą Leo. Tada aktorė pelnė „Oskarą“. Tikėtina, jog jos pėdomis žengs ir Allison Janney.
Sebastianas Stanas, Bobby‘is Cannavale‘is, Paulas Walteris Hauseris ir Bojana novakovic irgi nepasišiukšlino. Taip pat galiu pasakyti, jog labai smagu buvo filme matyti ir Mckenną Grace, kuri suvaidino jaunąją Tonią. Aktorė 2017 metais buvo pasirodžiusi dar viename gerame filme – „Apdovanotoji“.
Verdiktas
„Aš esu Tonia“ – komiška ir kartu tragiškai atrodanti vienos perspektyviausių JAV dailiojo čiuožimo vunderkindės istorija, paremta tikrais, neišgalvotais ir sunkiai suvokiamais įvykiais.
Filmas džiugina tiek akis, tiek ausis dėl savo puikiai perteiktos rodomo laikotarpio atmosferos, nuostabaus kameros darbo, išskirtinio garso takelio bei tiesiog nepriekaištingos ir „Oskarų“ vertos aktorių Margot Robbie ir Allison Janney vaidybos, kuria galima be perstojo mėgautis dvi filmo rodymo valandas.
Filmo anonsas: