Taip pat susipažinti su visa šio karo tamsia puse padeda dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, kuriuos ne taip ir lengva yra legaliai pasiekti, todėl labai smagu, kad į Lietuvos kino ekranus atkeliavo ką tik iškeptas režisieriaus Mariano Bushano naujas filmas „Baltas varnas“. Apie mano įspūdžius iš šio filmo skaitykite žemiau.
Apie ką mes čia…
Gorlovskos mieste gyvenantis Mykola yra visišku pacifistu, kuriam tiesiog norisi gyventi taikoje ir harmonijoje išvengiant bet kokio konflikto. Tačiau prasidėjus kariniams veiksmams Donbase ir ten atėjus okupantų kariuomenei, vyras praranda tai, ką mylėjo labiausiai – savo nėščią žmoną. Šis kraupus įvykis paskatina jį užsirašyti į snaiperių mokyklą, kurioje jis nori išmokti vieno konkretaus meno – žudyti ir keršyti tiems, kurie iš jo atėmė viską, ką jis turėjo.
Kūrinio turinys
Iš karto noriu pasakyti, kad tai nėra labai jau įmantrus, gilus ar išskirtinio siužeto filmas, nes tai būtų elementarus melas. Kodėl? Nes tai visgi yra pakankamai standartinio pobūdžio keršto temą gvildenantis projektas, kuris suveikia stipriau nei kiti mano paminėtos temos filmai dėl vieno elementaraus aspekto – šiuo metu vykstančio negailestingo karo Ukrainoje. Karo, kuris palietė ne tik Ukrainos gyventojus, bet ir visą pasaulį. Ir todėl žiūrint šį filmą jis atrodo žymiai stipriau nei jis būtų pasiekęs kino ekranus prieš kokius metus.
Man labai patiko tai, kaip buvo sudėliotos mintys apie karinius veiksmu Donbase ir niekingų okupantų nužmogėjimą, kuris šiuo metu ir vyksta Ukrainoje. Viskas ties tuo čia buvo pateikta natūraliai, žiauriai, nemaloniai ir tikroviškai, kas aišku pridavė juostai makabriškumo, kuris lydėjo iki pat finalinės scenos. Be to, pati pagrindinio veikėjo motyvacija yra užkrečiama, nes mums buvo pateiktas pacifistinį požiūrį į karą turinčio žmogaus gyvenimo būdas, kuris palaipsniui patyrė kardinalią metamorfozę ir tapo žudymo mašina. Ne Džonas Rembo aišku, nes čia visgi labiau prie tikrovės priartintas pasakojimas, bet turintis tikro didvyrio bruožų, iš kurio galima būtų pasimokyti kiekvienam iš mūsų.
Veiksmo ir karinių epizodų filme nėra tiek daug, kaip norėtųsi, bet neužmirškime, kad tai visgi yra karinė drama, o ne karinis veiksmo filmas, kuriame kas kelias minutes turėtų vykti kokie nors susidūrimai. Visgi, kaip jau rašiau, tai yra prie tikrovės priartintas žvilgsnis į karą, o kaip mes visi žinome, karas ne visada yra kupinas veiksmo.
Filmo personažai pagirtini, nes jais tiki ir už pagrindinį veikėją Mykolą nuoširdžiai sergi. O tai priduoda juosta savito šarmo ir dar labiau pritraukia prie ekrano, nes jaudulys ir emocijos neleidžia nei vienai akimirkai nuobodžiauti kino salėje.
Ties čia ir užbaigsiu šį trumpą filmo aptarimą, nes nenoriu Jums išduoti kelių labai svarbių paslapčių, kurios galimai sumažintų Jums bendrą efektą. Filmas vertas dėmesio ir laiko, kurį jam skirsite, todėl raginčiau kiekvieną žmogų, kuris visa širdimi yra už Ukrainą, nueiti ir pasižiūrėti, o tuo pačiu paremti šios juostos kūrėjus, kurie nepabūgo ir pristatė tokį realistišką ir karo siaubą pavaizdavusį kūrinį.
Techninė juostos pusė
Techninė šios juostos dalis mano nuomone puiki. Tai niūrus, pilkas, jokio pozityvumo nenešantis ir kartais net buitiškai pristatytas vaizdas iš vieno konkretaus žmogaus gyvenimo, kurį apčiuopė pakankamai atvirais kameros manevrais juostos operatorius. Vaizdo ir garso montažas irgi aukštumoje, o meninis apipavidalinimas privertė akimirksniu pamatyti ekrane nenuspalvintą tikrovę dėka dekoracijų, kostiumų ir grimo.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagirti manau reikėtų ir pagrindinio vaidmens atlikėją Pavlo Aldoshyną. Mano akimis tai buvo nuostabiai įkūnytas ir tikroviškai perteiktas personažas, kuriuo buvo neįmanoma nepatikėti, nes tiek motyvacija, tiek užsispyrimas, tiek jo emocijos privertė visą filmo rodymą būti šalia jo ir jaudintis dėl jo likimo. Taip pat gerą vaidybą ekrane demonstravo Maryna Koshina, Olegas Drachas, Olegas Shulga ir Andrejus Mostrenko.
Verdiktas
„Baltas varnas“ – kažkiek kraupi, nemaloni akims ir itin realistiškai pateikta karinė drama apie labai aktualius ir kraują stingdančius įvykius Ukrainoje, kurie palietė ne vieną žmogų. Kartu tai labai patriotinis, įkvepiantis ir motyvuojantis ginti tėvynę nuo okupantų projektas, kurį privalo pamatyti kiekvienas Ukrainai bei savo šaliai prijaučiantis žmogus.