Ir nors naujos trilogijos, kuri tapo savotiška priešistore legendiniam 1968 metų postapokaliptiniam filmui „Beždžionių planeta“, kūrėjai dar turėjo planų tęsiniams, viskas užsitęsė dėl studijos „20th Century Fox“ perėjimo pas „Walt Disney“.
Todėl tik dabar, praėjus septyneriems metams nuo paskutinio serijos filmo pasirodymo, žiūrovai gauna dar vieną galimybę sugrįžti į beždžionių valdomą Žemę didingai atrodančiame projekte „Beždžionių planetos karalystė“.
Apie ką mes čia…
Praėjus trims šimtmečiams nuo beždžionių sukilimui prieš žmoniją vadovavusio Cezario didvyriškos mirties, pasaulis kardinaliai pasikeitė. Dabar jau ne žmonės yra dominuojanti rasė, bet protingi primatai, kuriuos valdo žiauriais metodais pasižymintis Proksimas. Jis nori galutinai paversti likusius žmones beždžionių vergais ir dar labiau įtvirtinti savo pranašumą prieš kitus primatų klanus. Tačiau jam pastoja kelią jauna, visiškai su Proksimo vedama politika nesutinkanti ir legendinio Cezario mokymams neabejinga beždžionė Noja, kuri nori įrodyti visiems, jog žmonės ir beždžionės gali gyventi santarvėje be karo ar pažeminimo.
Kūrinio turinys
Jeigu norite gauti visišką malonumą iš šio filmo peržiūros, raginu prieš seansą pasižiūrėti 2011 – 2017 metais pasirodžiusią trilogiją, nes tik taip galėsite pilnavertiškai įsigilinti į rodomą ekrane istoriją. O jeigu jau kažkada matėte šiuos tris filmus, pakartokite, nes naujoje juostoje bus nemažai siužeto niuansų, kurie leis labiau suvokti tam tikrus įvykius.
Žinoma, naujas filmas, nors ir tampa tiesioginiu trilogijos pratęsimu, žiūrisi šiek tiek kitaip. lyg tai būtų naujas būsimos trilogijos skyrius, kuris bando atsiriboti nuo prieš tai buvusių dar „20th Century Fox“ studijos hitų ir eiti savo numatytu keliu dėl „Walt Disney“ numatytos vizijos. Ir tai nėra blogai, nes, mano nuomone, reikia labiau susikoncentruoti ties esminiu visos šios istorijos pamatu, kurį dar 1968 metais padėjo režisierius Franklinas J. Schaffneris.
Naujame filme visas akcentas krenta į milžinišką socialinę bei, tuo pačiu, globalinę dilemą, kurios epicentre atsiduria žmogus ir primatas. Tad žvelgiant į tai, kaip mums čia yra pavaizduota postapokaliptinio pasaulio vizija ir jo taisyklės, galima pamatyti nemenką alegoriją tam tikriems ir po šiai dienai aktualiems įvykiams. O tokios į siužetą įterptos temos kaip rasizmas, kolonizavimas, diktatūra ir dar ne viena žmonijai pagarbos nedaranti tema leidžia pažvelgti į šiame filme vystomą istoriją ne taip tiesmukiškai.
Deja, bet filme yra keli siužeto minusai, kurie man ne itin patiko. O kalbu aš apie personažus, kuriems elementariai pritrūko charizmos, palyginus su tais veikėjais, kuriuos galėjome matyti kiekviename filme iš anksčiau pasirodžiusios trilogijos, pradedant Cezariu ir užbaigiant žmonijos vadais. Čia nebent išskirti galėčiau pagrindinį antagonistą Proksimą, kuris sugeba sukelti pakankamai daug negatyvių emocijų, o ir jo požiūris rodomai ekrane kolonizavimo situacijai irgi yra ganėtinai šiurpus, atsižvelgus į kai kurias šių dienų su absoliučia diktatūra susijusias aktualijas.
Filme nemažai veiksmo, kas jam į naudą, nes viskas tiesiog neprailgsta ir peržiūra įgauna žvalios pramogos pavidalą, nes čia pirmiausia yra pramoginio pobūdžio projektas, o tik vėliau, žvelgiant į jo siužetinius privalumus, galime suprasti ir gilesnes mintis.
Tad bendrai, mano nuomone, tai žiūroviškai įdomus ir gėdos prieš tai pasirodžiusiai trilogijai nedarantis reginys, kurį verta pasižiūrėti kiekvienam šios serijos ir kokybiškų vasaros blokbasterių gerbėjui.
Techninė juostos pusė
Vizualiai juosta nenusileidžia trilogijai, tačiau turi vieną specifinį minusą – daug kas čia buvo sukurta su CGI, kai, palyginimui, prieš tai pasirodę filmai galėjo pasigirti natūraliomis lokacijomis ir praktiniais efektais. Tačiau atmetus šį priekaištą, viskas atrodo gražiai, o pasaulio detalumas, kuriame vyksta veiksmas, pavergia savo kruopštumu.
Patiko man ir garso takelis, kuris nuteikia rimtam konfliktui tarp žmonių ir primatų, patiko ir sklandžiai istoriją perteikęs vaizdo montažas, o taip pat ir kameros darbas, kuris leido pasinerti į šį epiškai žaibišką reginį, kurį sustiprino energingi kameros manevrai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Juostoje vėl buvo išnaudota „motion capture“ technologija, todėl ekrane mes matome kompiuteriniais efektais papuoštus aktorius, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Kevinas Durandas, įkūnijęs Proksimą. Taip pat čia tokiu pat principu vaidino Owenas Teague’as, Peteris Maconas ir Neilas Sandilandsas, bet jų charizma smarkiai nusileido minėtam aktoriui.
Iš žmonių išskirti galima Freyą Allan ir Williamą H. Macy’į, kurie suvaidino įtikinamai, bet be didesnio žavesio jų personažams.
Verdiktas
„Beždžionių planetos karalystė“ – kokybiškas savo turiniu, vizualiai patrauklus ir epiškais veiksmo elementais prifarširuotas fantastinis veiksmo reginys, kuris beveik nenusileidžia originaliai 2011 metais startavusiai trilogijai, o kartu ir pasirenkantis naują kryptį visoje serijoje.
Filmo anonsas: