Apie ką mes čia...
Susibičiuliavusios ir beveik visą savo laisvą laiką leidžiančios kartu Eimė, Karla ir Kiki su nekantrumu laukia gražiausios ir nuoširdžiausios metų šventės – Kalėdų. Tačiau jos net nenutuokia, jog per šias Kalėdas jas aplankys jų mamos, kurios yra dar keistesnės už savo dukras...
Kūrinio turinys
2016 metais pasirodžius filmui „Blogos mamos" tapo aišku, jog Holivude išties yra krizė su idėjomis moteriško pobūdžio komedijoms, nes nuo 2011 metų „Sunokusių pamergių" nepasirodė nė viena dėmesio verta šios temos juosta. Prieš metus pristatyta režisierių Scotto Moore'o ir Jono Lucaso komedija buvo tiesiog nešvankus, labai neskanus ir nuvalkiotų juokelių kratinys, kuris buvo pateiktas ganėtinai patraukliai. Todėl nenuostabu, kad visame pasaulyje juosta užsidirbo beveik 200 milijonų dolerių.
Buvo tik laiko klausimas, kada studija „STX" nuspręs pratęsti „Blogų mamų" istoriją. O laukti ilgai nereikėjo. Vos po dviejų mėnesių nuo pirmojo filmo premjeros buvo paskelbta, jog po metų žiūrovų lauks antrasis filmas. Maža to, studija pasiskelbė, jog jeigu tęsinys bus toks pat finansiškai sėkmingas kaip ir pirmtakas, bus sukurta visa frančizė. Ir tai yra tiesiog liūdna.
Antrajai daliai buvo pasirinkta dažnai pinigus nešanti tema – Kalėdos. Ir viskas būtų gal ir buvę gerai, jeigu ne tas faktas, jog siužetinės linijos principas primena pačių primityviausių kino serijų modelį. O viskas todėl, jog tęsiniui buvo nuspręsta pristatyti pagrindinių herojų mamas. Hmmm... Ir kur gi tai yra matyta? Ogi vos ne kas antrame kelias serijas turinčiame lengvo pobūdžio filme. Net ir animaciniai filmukai dažnai turi panašiai atrodančias istorijas, kuriose pasirodo esminių personažų šeimos nariai ar buvusios meilės. Bet, kol nesi matęs filmo, negali spręsti apie jį vien iš kelių anonsų ir paskelbtų aprašymų. Todėl norėjau asmeniškai įsitikinti, ar kūrėjai bent jau pasimokė iš pirmosios dalies klaidų. Deja, bet šis kino seansas dar ilgai mane persekios...
Pirmiausia, ką reikia žinoti einant į šį filmą – jog tai juosta, kuri ne tik, kad neskleidžia jokios kalėdinės dvasios, bet ji dar neturi net ir jokio svarbaus moralo. Tai tiesiog filmas, kuriame yra papasakota istorija apie tris dukras ir jų kvanktelėjusias mamas per šventinį periodą. Antra – tai visiškai specifinės auditorijos neturintis filmas. Šį filmą nepavadinsi šeimyniniu, nes jame yra pilna labai daug nešvankybių ir riebių keiksmažodžių, tai taip pat nėra moteriškas filmas, nes jame tiesiog trūksta elementaraus moteriškumo ir tikrovės jausmo, tačiau tai ir ne vyriška juosta, nes bendra šio projekto koncepcija yra sudaryta iš labai klišinių ir kasdienių moterų momentų – apsipirkimo, namų ruošos, vaikų auklėjimo ir pasisėdėjimo su draugėmis kalbant apie vyriškus penius.
Taigi, kalbant apie penius... Nejuokinga? Žinoma, kad ne. Tačiau visame filme apie juos ne tik kalbama, bet dar ir demonstruojama. Ir čia kalba eina ne vien apie falus, bet ir apie vaginas, intymių vietų depiliacijas ir dar daugybę kitų intymių vietų. Toks jausmas, kad scenarijų filmui rašė kažkoks iškrypėlis, kuris bent jau taip pabandė išreikšti savo erotines fantazijas.
Galima teigti, jog didesnę šios juostos juokelių dalį ir sudaro pokštai apie antrą galą, visiškai neatsakingai pavartoti keiksmažodžiai ir neadekvatūs kai kurių personažų veiksmai. Tą mes jau matėme ir pirmoje dalyje, nuo kurios pykino. Nuo šios dalies ir jos komedinės pusės jau norėjosi išsivemti. Visas humoras tiek buvo perpildytas nevykusių pokštų, už kuriuos turėtų būti gėda kūrėjams, jog jie išvis drįso tai parodyti. Ir nepagalvokite, jog esu koks nors davatka. Tikrai ne. Labai mėgstu juodą humorą, vulgarius filmus ir juostas, kuriose yra juokaujama tokiomis temomis, tačiau viskas turi būti pateikta subtiliau ir originaliau, kad juokelis gautųsi vertas dėmesio ir sukeltų juoką.
Personažai taip pat nieko verti. Jie ne tik, kad nepasikeitė nuo pirmos dalies, bet jie dar labiau nusirito. Eimė yra lygiai tokia pati, gyvenimo nuskriausta ir asmeninį gyvenimą aukojanti supermamytė, kuri bando suspėti visur, kad tik jos vaikams viskas būtų gerai. Ir kartais jos poelgiai yra visiškai nesuprantami. Nuo pirmosios dalies nepasikeitė ir Eimės tylenė bičiulė Kiki. Užspausta, neturinti savo nuomonės, pilka pelytė, kuriai kartais nuskyla pašėlti su savo draugėmis. Tačiau tai dar niekis. Didžiausia patrakėlė iš visos kompanijos yra neadekvati Karla. Tai ne moteris, tai sunku net apibūdinti kas. Nenoriu čia nieko įžeisti, bet jokia sveiko proto moteris taip nesielgia, kaip ši chamiško būdo vulgarumo karalienė.
Visos pagrindinės pirmosios dalies herojės liko tokios pačios, kokios buvo. Ir tik jų mamų dėka šios trijulės charakteriai buvo labiau atskleisti. Bet ne į gerą pusę, žinoma. Tiesa, mamos. Jos buvo parinktos kaip iš pigiausių klišėmis apipintų komedijų. Viena – ponia tobulybė, kita įkyruolė, o trečia dėjus skersą ant visko. Ir jų santykiai su dukromis atrodė taip dirbtinai, jog ne tik, kad nesimatė jokios chemijos tarp personažų, bet nei vienas iš jų nesuteikia šiam filmui jokio svarbaus moralo. Net paprasta meilė savo artimam žmogui čia atrodo tokia netikra ir veidmainiška, jog priartėjus filmo pabaigai, nesinori tikėti nė vienu išgirstu žodžiu.
Kita vertus, šią antrąją „Blogų mamų" dalį gelbėja jo lengvas tonas ir ne tokia ilga trukmė. Šis filmas kaip tik tinka, norint pabėgti nuo rūpesčių ir vakare tiesiog atsipalaiduoti. Gaila tik, jog po jo peržiūros nesijaučia jokia Kalėdinė atmosfera, kaip dažnai būna su panašios temos filmais. Tai tiesiog tuščias, neskleidžiantis šventinio džiaugsmo, bukas ir siekiant pasipelnymo paskubomis sukurtas filmas, kurio tiesiog galėjo ir nebūti.
Techninė juostos pusė
Savo pliusų juosta visgi turi, tačiau tai techninės dalies nuopelnai. Kalėdinės dekoracijos lyg iš senų gerų Kalėdinių filmų keri akis, kaip ir herojų apranga. Tie šlykštūs megztiniai, kurie paskutiniais metais tapo labai madingi tarp hipsterių ir jų galima rasti madingų žmonių rūbų spintose, irgi bent jau kažkiek spinduliavo šventine atmosfera. Tik to nepakako, nes vizualią dalį akimirksniu užmušdavo nepraustaburnės Karlos replikos apie vaginas.
Kameros darbas labai jau standartinis tokio pobūdžio komedijoms, tai nieko ypatingo mes čia nepamatome. Tvarkingai atrodantys kadrai ir tiek. Tas pats yra ir su muzika. Visiškai lengvų muzikinių kompozicijų mišinys, kuris žiūrint šį filmą leidžia jaustis ganėtinai pakylėtai ir atpalaiduojančiai. Vaizdo ir garso montažas neerzina.
Aktorių kolektyvinis darbas
Nieko naujo nepateikia ir filmo aktorės – Mila Kunis, Kristen Bell ir Kathryn Hahn. Na, pirmosios tai išvis atrodo kaip užguitos ir visiškai savo personažais nesudominančios atlikėjos, kurias akimirksniu užtemdo Kathryn. Nors ir koks klišinis ir vulgarumu spinduliuojantis veikėjas, bet būtent ši herojė ir buvo komediniu arkliuku visame šiame neįdomiame filme.
Žinoma, smagu buvo matyti ir Holivudo veteranus – Christine Baranski ir Susan Sarandon bei aktorę Cheryl Hines. Bet tik tiek, kad smagu. Aktorės atliko labai gėdingus vaidmenis, tačiau iš kitos pusės, jų pasirodymas buvo žymiai stipresnis už pagrindinės trijulės.
Filme taip pat vaidino Jay'us Hernandezas, Peteris Gallagheris, Justinas Hartley'is ir trumpam pasirodžiusios Wanda Sykes bei Christina Applegate.
Verdiktas
„Blogos mamos ir jų Kalėdos" – visomis prasmėmis blogas kalėdinis filmas, kuris jokiais būdais neatspindi šventinės atmosferos, o tik sugeba suteikti nemalonų jausmą stebint idiotiškas, protu nesuvokiamas ir visiškai neįtikinamas pagrindinių herojų pastangas prajuokinti žiūrovą vulgariais, dažnai šlykščiais ir tiesiog graudžiai atrodančiais pokštais, susijusiais su antru galu.