Tad nieko nuostabaus, jog po milžiniškos sėkmės 80-aisiais, šio personažo nuotykiai 1993 metais buvo perkelti į didžiuosius kino ekranus ir taip dienos šviesą išvydo vaidybinis filmas „Broliai Super Mario“, kuris iki šiol išlieka viena iš blogiausių kada nors sukurtų kompiuterinių žaidimų ekranizacijų.
Filmas ne tik gavo neigiamas žiūrovų, žaidimo gerbėjų ir kino kritikų reakcijas, bet ir atnešė milžinišką finansinį fiasko patiems kūrėjams, dėl ko apie tolimesnius Mario nuotykius buvo užmiršta ilgiems trims dešimtmečiams.
Ir dabar, užaugus naujai kompiuterinių žaidimų kartai, kuri dievina „Mario Karts“ seriją, animacinė studija „Illumination“ kartu su „Nintendo“ nusprendė duoti šansą šiai istorijai. Ar šiam dviejų milžiniškų kompanijų tandemui pavyko ištaisyti nevykusio 1993 metų filmo klaidas ir sukurti dėmesio vertą „Brolių Super Mario“ kino adaptaciją? Atsakymą suteiksiu šio trumpos apžvalgos metu.
Apie ką mes čia…
Norėdami sukurti sėkmingą santechnikos verslą, Mario kartu su savo broliu Luidžiu ieško įvairių būdų, kad ši jų svajonė kuo greičiau išsipildytų. Tačiau vieną dieną jie netyčia patenka į paslaptingą sūkurį, kuris perkelia brolius į Grybų karalystę. Tik jie nežino, jog visai netrukus teks stoti į kovą su ugnimi besispjaudančiu, karalystę norinčiu pavergti ir princesę Pyč pagrobti norinčiu drakonu, vardu Bauzeris.
Kūrinio turinys
Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šįkart mes gavome ne vaidybinę, o animacinę šio žaidimo ekranizaciją, nes, kaip mes visi puikiai žinome, su vaidybiniais tokio pobūdžio filmais dažnai būna visiška katastrofa. Taip, yra išimtys, kaip šiais metais pasirodęs serialas „Paskutinieji iš mūsų“ ar filmas „Požemiai ir drakonai. Garbė tarp vagių“, tačiau jos yra tokios retos, jog galima suskaičiuoti išties labai geras kompiuterinių žaidimų ekranizacijas ant vienos rankos pirštų. O adaptuoti „Brolius Super Mario“ vaidybiniame formate būtų tikrai sudėtinga, nes viskas tada atrodytų pernelyg dirbtinai, kaip tame pačiame 1993 metų filme. Todėl animacija šiuo atveju, mano nuomone, laimi ir dėl to tenka pasidžiaugti, nes vien todėl filmukas - išties puikus.
Didžiausiu šios animacinės juostos pliusu tampa vienas labai svarbus niuansas – tai universalią ir tiek senai, tiek naujai žaidėjų kartai skirtą istoriją turintis pasakojimas, todėl peržiūros metu daug kam bus sukelta tikra nostalgija prisimenant tuos senus gerus laikus prie televizoriaus ekrano ir primityvios konsolės. O jauni „Mario Karts“ serijos žaidėjai patirs ne ką blyškesnius įspūdžius stebint ekrane, kaip gi taikliai buvo atkurtas jų mėgstamas žaidimas. Na, o kas nežaidė „Mario“, bet tiesiog mėgsta animaciją, irgi likes patenkintas, nes filmukas veža savo paprastu, kažkiek gal primityviu, bet tuo pačiu labai šauniai pateiktu humoru.
Humoro ir kuriozinių situacijų čia pakankamai daug, todėl nuobodžiauti nebus kada. Veiksmas sudėliotas labai proporcingai, kad ekrane visuomet kažkas vyktų ir siužetas atrodytų žvaliai. Dėl ko nuoširdžiai pasijuokti ir netgi pajusti šiokią tokią įtampą šios juostos peržiūros metu irgi galima. Deja, nenoriu Jums atskleisti detalių, todėl tik užsiminsiu apie kovą ant tilto su kai kuo. Fantastiška scena, kuri man sukėlė netgi šiokį tokį nerimą. O tokių scenų filme tikrai ne viena ir ne dvi.
Veikėjų čia daug. Ir ne vien kalbu aš apie Mario bei Luidži su princese Pyč ir drakonu Bauzeriu, bet ir apie kelis kitus „Nintendo“ žaidimuose sutinkamus personažus. Tad nostalgija ir šiuo atveju suveikia, o ir visi personažai filmuke buvo pateikti išties smagiai. Kiekvienam pakako laiko atsiskleisti, todėl ir susitapatinti su jais nebuvo sunku. Taip, žinau, kad čia yra animacija, bet jeigu personažai veža ir sukelia emocijas, tai koks gi skirtumas, ar jie piešti, ar gyvi.
Tad bendrai manau, kad čia tikrai vykusi, smagi ir dėmesio verta „Super Brolių Mario“ žaidimų ekranizacija, kuri dėl savo universalaus pateikimo turėtų pritraukti tiek suaugusius, kurie prieš kelis dešimtmečius mėgavosi pikseliuotais Mario bei jo brolio Luidžio nuotykiais, tiek ir jaunuolius, kuriems „Mario Karts“ žaidimų serija sukelia daug smagių emocijų.
Na, o po peržiūros, tikiu, daug kas net norės grįžęs namo pažaisti kokį nors žaidimą, kurio vienu iš pagrindinių veikėjų yra mažasis italas santechnikas, vardu Mario.
Techninė juostos pusė
Jeigu esate žiūrėję bent kokį studijos „Illumination“ filmą, šis jų naujas darbas animacine prasme beveik nieko nesiskiria nuo „Bjauriojo Aš“, „Pakalikų“, „Dainuok“ ar „Slapto augintinių gyvenimo“. Kitaip kalbant, turime gražią, kokybišką, spalvingą ir kruopščiai detalizuotą animaciją, kuri įtraukia. Taip pat filmas kupinas ir kitų pliusų: garso takelis su šauniomis muzikinėmis kompozicijomis bei judrus vaizdo montažas, kuris neleidžia nuobodžiauti dėl užsitęsusių scenų. Jų čia tiesiog nėra.
Aktorių kolektyvinis darbas
Dažniausiai animacinius filmus žiūriu originalo kalba, kad galėčiau girdėti tuos aktorius, kurie ir buvo atsakingi už pirminį įgarsinimą. Ir šiuo atveju irgi žiūrėjau angliškai, dėl ko džiaugiuosi, nes vien ko vertas yra Jacko Blacko balsu kalbantis drakonas Bauzeris.
Taip pat filme galime girdėti ir Chrissą Prattą, Charlie‘į Day‘ų, Anya Taylor-Joy ir Keeganą-Michaelą Kay‘ų, kuriems įgarsinti atiteko svarbiausius filmuko personažus kaip Mario, Luidžis, princesė Pyč ir grybas Toudas.
Kalbant apie lietuviškai dubliuotą variantą, manau, kad čia bus irgi viskas tvarkoje, nes pastaraisiais metais lietuviški įgarsinimai kine tikrai pagerėjo, o ir anonse galime išgirsti tikrai profesionaliai atliktą darbą.
Verdiktas
„Broliai Super Mario. Filmas“ – nostalgiją sukeliantis seniems, ir didelį džiaugsmą suteikiantis jauniems legendinio „Nintendo“ žaidimų personažo Mario žvalus animacinis kino nuotykis, kuris ne tik žavi spalvingai atrodančia išore, bet ir paprasta, itin smagiai pateikta bei neprailgstančia istorija.
O jeigu kadaise buvote traumuoti 1993 metais pasirodžiusios vaidybinės Mario nuotykių versijos, šis naujas filmukas akimirksniu ištaisys padėtį ir tuo pačiu privers iš naujo pamėgti Mario bei jo nutrūktgalviškus nuotykius kine.
Filmo anonsas: