Apie ką mes čia…
Patekusi ne į tas rankas, nauja ir labai pavojinga technologija gali pasaulyje sukelti tikrą chaosą. Kad taip neįvyktų, daugelyje šalių funkcionuojančių „Čarlio angelų“ agentūrų galva nusprendžia užkirsti tam kelią, išleisdamas gerai apmokytas ir visiškai jokios baimės neturinčias agentes – Sabiną, Eleną ir Džeinę. Ar joms pavyks išgelbėti planetą? Laikas parodys.
Kūrinio turinys
Vien perdirbiniai, tęsiniai, priešistorės ir dar velnias žino kas pasirodo kino ekranuose. Kur originalūs projektai? Kur naujos idėjos ir kur noras pristatyti kažką išskirtinio masiniam žiūrovui? Taip dažniausiai nepatenkintu tonu klausia užkietėję holivudinio kino bambekliai, kurie yra tokie susireikšminę, jog jiems niekas neįtinka. Ir, iš vienos pusės, jie yra teisūs. Visgi tos pačios istorijos tik su kitais aktoriais ir režisieriais reguliariai papildo kino teatrų repertuarus, dėl ko nauji ir šviežūs filmai dažnai lieka nepastebėti.
Taip jau atsitiko, jog „Čarlio angelai“ yra vienas iš tokių projektų, kuris priverčia eiti į kiną vien tik dėl nostalgijos originaliam serialui bei dviem McG režisuotiems filmams, kuriuos dažnas iš mūsų yra žiūrėjęs per kokį nors lietuvišką kanalą. Neslėpsiu, man pirmasis 2000 metų filmas, kuris tapo pilnametražiu legendinio televizinio šou perdirbiniu, visai patiko. Tai buvo kvailas ir labai naiviai atrodantis veiksmo trileriukas su gražiomis moterimis, kurios bandė gelbėti pasaulį nuo visokiausių niekšų. Antroji dalis – tai buvo visiška katastrofa ir be PINK dainos „Feel Good Time“ nieko gero iš jos nepamenu. Todėl nenuostabu, jog ir studija „Sony“ nusprendė netęsti šios istorijos ir palaukti geresnių laikų. Ir, kai dabar vyksta visokie #metoo judėjimai, naujam „Čarlio angelų“ filmui buvo pats tas metas išvysti dienos šviesą.
Filmas, mano nuomone, pakenčiamas ir tikrai žiūrimas. Tai jau nebe kvaila komedija, kokios buvo pirmos dvi dalys, o rimtesnis savo tonu veiksmo trileris, kuris, aišku, perduoda ir nemažai feministiškų minčių. Aš nemėgstu veltis į diskusijas, kuriose bandoma įrodyti vyro ir moters vertę, tačiau šioje juostoje labai daug dalykų yra hiperbolizuojančių priešingų lyčių skirtumus. Vyrai čia parodyti kaip patinai, kuriems rūpi tik vienas dalykas, dėl ko gudrios moterys moka puikiai jais pasinaudoti. Bet kam tą rodyti? Visi žino, kad dauguma vyrų yra tokie, nes juos kontroliuoja apsigyvenęs tarpkojyje dvirutulis ateivis su viena akim.
Tačiau būkime biedni, bet teisingi – stebint tokias scenas, man netgi pasidarė malonu, kad moterys agentės puikiai pamokė visokiausius liurbius, kurie gavo už savo darbelius pelnytai. Gaila, kad istorija gavosi labai jau primityvi.
Veiksmo filme taip pat yra. Jis atrodo pakankamai neblogai ir gyvai. Keista, nes stebint anonsą aš jo iki galo nepažiūrėjau, nes man buvo be galo nuobodu stebėti, kaip jis ir jame rodomas veiksmas buvo sudėliotas. Tikėjau, kad filme bus tas pats, bet juosta maloniai nustebino.
Tiesa, tikėtis „Džono Viko“ arba „Atominės blondinės“ veiksmo scenų lygio nereikia, nes tai labiau paaugliams pritaikytas veiksmas, kuriame brutalumas parodomas iš itin švelnios ir labai jau sterilios pusės. Bet gaudynių, susišaudymų ir dvikovų filme tikrai yra.
Pagrindiniai filmo herojai atrodo neblogai, yra asmenybės, tačiau ne itin charizmatiški , nes tai visgi ne 2000-ųjų gražuolės, o pagal šiuolaikines tendencijas pateikti pilkai atrodantys personažai, kurie vengia būti seksualiais, nes tokie jau tie laikai. Į moterį turi žiūrėti kaip į žmogų, o ne į mėsos gabalą, tad su tuo ir žaidžia filmo režisierė, norėdama parodyti kitokius „Angelus“ nei prieš tai.
Pagrindinis blogietis labai neįdomus ir visiškai neįsimintinas, todėl net stebint pasipriešinimą jam, buvo nuobodoka. Tokiems šauniems protagonistams reikėjo daugiau svorio turinčio blogio, o ne... Čia jau „nespoilinsiu“. Bent jau kas gerai, kad herojams pavyko visai neblogai atsikleisti ekrane. Tikėtina, jog ateityje, jeigu ir bus tęsinys, tai tam tikros herojų charakterio metamorfozės suveiks geriau kitame naujų „Angelų“ skyriuje nei jų pradžioje.
Apibendrinant – pakenčiamas, paprastas, nenuobodus ir visiškai nereikalingas perdirbinys, kuris priverčia praleisti kino salėje neblogas dvi valandas, kurios, nors ir nepabosta, bet ir nesuteikia didelio wow efekto.
Techninė juostos pusė
Net nustebau pamatęs, kad filmo biudžetas siekia vos 55 milijonus dolerių, kai 2000-ųjų versija be reklamos išlaidų kainavo beveik 100 milijonų. Akivaizdu, kad kūrėjai norėjo šiek tiek apsidrausti ir, nepasitikėdami šio filmo finansiniu potencialu, pabandė į jį investuoti kuo mažiau lėšų. Tačiau atsižvelgus į visumą, filmas tikrai neatrodo kukliai. Čia mes turime ir kietas lokacijas, ir neblogai atrodančius specialiuosius efektus su pirotechnikos specialistų įsikišimu, įdomias dekoracijas, gerus herojų kostiumus ir labai daug prabangos. Tad juosta atrodo išties skoningai, jeigu kalbėtume apie jos išorę.
Kameros darbas filme, jeigu kalbėtume apie techninius sprendimus, padarė man didžiausią įspūdį, todėl filmas dažnai atrodo itin žvaliai. Žiūrint nesinori nuobodžiauti. Nors, tenka pripažinti, jog kai kur veiksmas buvo pernelyg užtęstas, todėl jeigu ne operatoriaus kameros manevrai, situacija pasidarytų pernelyg monotoniška ir galbūt netgi tektų dairytis į šonus ir žiūrėti, kiek dar laiko liko iki pabaigos.
Kitas pliusas - muzika. Prieš filmui pasirodant kinuose, kiekviename anonse buvo bandyta parodyti, kokios muzikos žvaigždės nusprendė sudalyvauti šios juostos reklaminėje kampanijoje ir kokie muzikiniai kūriniai pateko į garso takelį. Žinot, kartais atrodė, kad ne filmas reklamuojamas, o muzikinis albumas.
Nors, pamačius juostą, galima suprasti, kodėl taip buvo daroma. Dainos filme turėjo nemažai svorio, o kai ekrane girdi tokių atlikėjų, kaip Ariana Grande, Nicki Minaj, Chaka Khan, Miley Cyrus ir Lana Del Rey dainas, galima pasijusti kaip kokiame klubelyje.
Dėl vaizdo montažo priekaištų neturiu, nes esminės scenos buvo visai neblogai sudėliotos, o ir istorija nelabai šlubavo, bet garso montažas nebuvo toks stiprus, kaip to norėjosi. Visgi čia veiksmo filmas, o ne drama, kad kolonėlės negalėtų pademonstruoti savo galios.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kalbėti objektyviai apie aktorius, kai tarp jų yra mano labai nkenčiama Kristen Stewart, tikrai negaliu, nors pasistengsiu. Asmeniškai prieš šį žmogų aš nieko blogo neturiu, tačiau jos vaidyba gadina beveik kiekvieną filmą, kuriame jai tenka rodytis. Medinė vaidyba ir visuomet praverta burna dominuoja ir šiame filme, tačiau ne taip erzinančiai, kaip būdavo ankstesniuose projektuose.
Matyt, trumpi šviesūs plaukai sugeba nukreipti dėmesį. Užtat veiksmo scenose ji žiūrisi pakankamai neblogai, todėl jos vaidinamas personažas man išties patiko. Jeigu galėčiau lyginti ankstesnius jos pasirodymus su šiuo, šis būtų išties vertas dėmesio.
Kitos svarbios filmo aktorės, kaip Naomi Scott ir Ella Balinska žiūrėjosi ekrane irgi visai pakenčiamai. Ne labai įtikinami pasirodymai, bet ir ne labai atgrasūs. Užtat kas filme pradžiugino, tai pati juostos režisierė Elizabeth Banks, kuriai atiteko ikoniško Boslio amplua. Priminsiu, kad anksčiau filmuose šį herojų vaidino tik vyrai, o čia situacija kardinaliai pasikeičia.
Taipogi juostoje galima išvysti legendinį Patricką Stewartą, Djimoną Hounsou, Samą Clafiną, Jonathaną Tuckerį ir Chrisą Pangą. Visiškai blankūs ir neįsimintini pasirodymai, tad išėjus iš kino salės net sunku atsiminti, ką jie ten tokio ir vaidino.
Verdiktas
„Čarlio angelai“ – labai feministinis ir pernelyg sterilus kultinio praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio serialo perdirbinys, kuris, nors ir sugeba pritraukti prie ekrano dėl pakankamai neblogai į istoriją įterptų šiuolaikinių tendencijų, žavių aktorių bei neblogo veiksmo, tačiau visumoje lieka tiek originalo, tiek ir prieš devyniolika metų pasirodžiusios juostos šešėlyje.
Filmo anonsas: