Apie ką mes čia…
Persikėlusi gyventi į kitą, labiau egzotinę ir daugiau galimybių siūlančią planetą, žmonija įgavo naują gebėjimą – matyti kitų asmenų mintis vizijų pavidalu. Vienu iš tokius sugebėjimus turinčių žmonių yra vaikinas Todas, kuris per visą savo gyvenimą nėra matęs jokios moters. Vieną dieną jis pamato, kai iš dangaus nukrenta kosminis laivas. Nuskubėjęs į įvykio vietą, sudužusio laivo kabinoje Todas aptinka paslaptingą merginą, kuri pakeičia ne tik jo gyvenimą, bet ir viso kaimo, kuriame jis su šeima yra įsikūręs .
Kūrinio turinys
Kai sužinojau, jog Dougas Limanas imasi naujojo fantastiniam žanrui priklausančio projekto, nudžiugau, nes jo paskutinis darbas „Ties riba į rytojų“ tiesiog „ištaškė“ taip gerai, jog po seanso kine nulėkiau prie kasos ir nusipirkau bilietus sekančiai peržiūrai. Todėl lūkesčiai buvo išties milžiniški. Bet, kai prasidėjo įvairios problemos filmavimo aikštelėje, o premjera buvo kelis kartus nustumiama dėl įvairiausių perfilmavimų, jog galiausiai nufilmuotą dar 2019 metais medžiagą teko kelis kartus permontuoti, pasidarė baugu dėl filmo kokybės. Ir dabar, pasirodžius šiai juostai kino ekranuose, galima visiškai suprasti kodėl įtarimai iki premjeros nebuvo iš piršto laužti.
Pirmiausia – tai pati istorija, kuri atrodo labai chaotiškai ir painiai, jog pats filmo pavadinimas puikiai ją apibūdina. Ir tik įpusėjus šiam pasakojimui, žiūrovas gauna šiokius tokius atsakymus į begalę su siužetine linija susijusių klausimų. Ar tai gerai? Ne, tai yra labai blogai, nes man, kaip žiūrovui, buvo tiesiog sunku įsijausti į pasakojimą, kuris ne tai, kad man visiškai nerūpėjo, o visiškai nesukėlė jokio susidomėjimo tuo, kas vyko ekrane. Ir manau, kad su šia problema susidurs daug kas. Todėl apie rimtą dramaturgiją šiuo atveju kalbėti neverta.
Antra – herojai. Jie arba erzina, arba labai erzina. Ir čia pasireiškia du to erzinimo aspektai. Vienas iš jų – jokios charizmos neturintys personažų charakteriai ir jų vidiniai išgyvenimai, dėl kurių būtų galima jaudintis peržiūros metu. O kitu nuviliančiu aspektu tapo idiotiški ir visiškai neapgalvoti herojų sprendimai, kuriais galėjo pasigirti ne vien pagrindinis juostos duetas, bet ir visi mano minimą porą supantys asmenys. Jau aš nekalbu apie esminį šio pasakojimo antagonistą, kurio ideologija bei siekiamas tikslas sukelia tik šypseną. Visgi prieš filmo pasirodymą buvo skelbiama, kad žiūrovų lauks rimta nuotykiais perpildyta fantastika, o ne naivus pasakojimas apie hormonais valdomus paauglius tolimoje planetoje.
Tiesa, yra vienas neryškus pliusas. Ir juo tampa pakankamai žvaliai pateiktas ir kai kuriais momentais nenuobodžiauti priverčiantis veiksmas. Jo čia gal ir nėra tiek daug, bet kur tik yra pateikiama kokia nors gaudynių ar susišaudymų scena, ji akimirksniu pagyvina peržiūrą. Visur kitur – nykus ir net sakyčiau monotoniškai vystomas reginys.
Todėl nemanau, ar verta šį filmą žiūrėti kine, nes nieko naujo ar įdomaus jis tikrai nepasiūlo. Geriau palaukti kai jis pasirodys kokiame nors „Netflix“ ar licenciniame diske ir tada sau ramiai pasižiūrėti namie prieš miegą.
Techninė juostos pusė
Atmetus nelabai jau pasisekusį scenarijų bei tai, kaip ši istorija buvo išvystyta ekrane, galima kažkiek pasimėgauti kai kuriais techniniais sprendimais. Specialieji efektai filme visai neblogi, nors jų ir nebuvo tiek daug, kiek galbūt norėtųsi. Produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas su akis kerinčiomis gyvenvietėmis, kostiumais, grimu, dekoracijomis ir šukuosenomis sugeba palikti pozityvų įspūdį, bet užtat vaizdo montažas – tai klaikuma, nes pernelyg chaotiškai sumontuotos scenos visiškai neleidžia pasinerti į šią istoriją ir bent jau kažkiek gauti malonumo nuo peržiūros. Keistai žavią atmosferą ekrane sukelianti muzika ir garso montažas man pasirodė tvarkingi.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių filme turime išties labai daug, tačiau tik vienintelis Madsas Mikkelsenas, kuriam atiteko pagrindinio blogiečio vaidmuo, pasistengė bent kažkiek paryškinti savo vaidinamą personažą įtikinama vaidyba. Tačiau to paties negalėčiau pasakyti apie pagrindinį vaidmenį atlikusį Tomą Hollandą, kuris kai kuriais momentais labai pervaidindavo. Bet visumoje, jo pasirodymas dar nebuvo toks prastas. Užtat Daisy Ridley buvo labai neįtikinama tame, ką demonstravo šioje juostoje.
Taip pat antraplaniuose vaidmenyse filme buvo galima pamatyti išties gerus, bet visiškai savo aktorinio potencialo neišnaudojusius aktorius, kuriais čia tapo Damienas Bichiras, Davidas Oyelowo, Cynthia Erivo ir Nickas Jonasas.
Verdiktas
„Chaoso planeta“ – tai pakankamai nykus, chaotiškai sumontuotas, neryškius personažus turintis ir visiškai nuvalkiotą idėją gvildenantis fantastinio žanro projektas, kurį nuo nuobodulio kažkiek gelbėja kokybiška techninė dalis, kelios veiksmo scenos ir akis traukiantis žinomų aktorių kolektyvas.