Galbūt ši juosta pagaliau nutrauks šio „Oskarą“ pelniusio režisieriaus nesėkmių ciklą, kuris prasidėjo 2018 metai su „Sveiki atvykę į Marveną“? Visko gali būti, bet apie tai sužinosite šiek tiek vėliau.
Apie ką mes čia…
Viename Pensilvanijos name verda tikras gyvenimas. Čia susituokė Elas su Roza, o neužilgo į jų gyvenimą atėjo sūnus Ričardas. Vėliau Ričardas susirado savo gyvenimo meilę Margaret, su kuria įsikūrė tėvų name. Tačiau namas, jo istorija ir vieta, kurioje jis buvo pastatytas, slepia daugybę paslapčių, kurios net siekia dinozaurų eros pabaigą.
Kūrinio turinys
Kai tik pamačiau šio filmo anonsą, pagalvojau, kad va, pagaliau Robertas Zemeckis pristatys mums kažką originalaus, nes paskutinius jo surežisuotus projektus „Raganos“ ir „Pinokis“ buvo beveik neįmanoma žiūrėti. Ir aš iki šiol negaliu patikėti, jog žmogus, kuris mums padovanojo šios apžvalgos pradžioje paminėtus filmus, tam ryžosi. Na, bala nematė, nes dabar kalba eina apie filmą „Čia“, kuriam turėjau nemažai lūkesčių.
Ir taip, jeigu taip atvirai, filmas pateisino vieną iš jų. O tiksliau kalbant, jis, dėka patrauklios vizijos perteikti daugybę istorijų vienoje ir toje pačioje erdvėje, pasiteisino kaip visai originaliai atrodantis pasakojimas. Tad pagrindiniu viso filmo objektu tampa namas ir žemė, ant kurios jis buvo pastatytas. Bet, deja, ties tuo ir baigiasi šios juostos pliusai, nes savo istorija, tai labai keistas, netgi sakyčiau siužetiškai skylėtas ir jokios rimtos dramaturgijos neturintis iš daugybės segmentų susidedantis pasakojimas. Kai kurie įvykiai žinoma susikerta tarpusavyje, bet tai pateikta taip vangiai ir nepatraukliai, jog jau filmui įpusėjus, pasidaro elementariai nuobodu.
Kaip jau užsiminiau, filme yra ne viena istorija, tačiau jeigu taip reikėtų išskirti kokią nors, tiesiog negalėčiau, nes ekrane buvo pavaizduota tiesiog kažkokia buitis, keli įvykiai ir besikeičiantys namo gyventojai, nes ankstesni savininkai dėl tam tikrų priežasčių privalėjo atlaisvinti gyvenamąją erdvę. Aišku, nesakau, kad viskas labai prastai su veikėjais, bet tikrai dauguma iš jų net nebandė atsiskleisti kaip asmenybės ar bent jau kažkokiais būdais išsiskirti iš minios, kas asmeniškai man peržiūros metu tiesiog sumenkino dramatišką visumos poveikį.
Daugiau nemanau, ar verta ką ir sakyti. Filmas susižiūri, bet ar jis nešą ką nors svarbaus? Na, vienintelis siužetinis sprendimas, kurį galima dar kažkaip pagirti, jog filme galime pastebėti primityvią, bet vizualiai malonią metaforą apie mus ir amžiną Žemę. Bet čia jau reikėtų labai giliai kapstytis tame, nes kaip ne kaip, jokios pridėtinės vertės filmui tai irgi nesuteikia, o ir emocionaliai juosta tiesiog nejaudina, kaip to norėtųsi. Todėl net nežinau, ar verta laukti dar kažko gero iš Roberto Zemeckio, nes keturi iš eilės nenusisekę filmai signalizuoja, jog režisierius išgyvena kažkokią kūrybinę krizę ir nežinia, ar artimiausiu metu iš jos išsikapstys.
Techninė juostos pusė
Užtat techniškai tai labai gerai sukaltas filmas. Vien vienos erdvės produkcijos dizainas ir nuostabiai nupaveikslavęs tam tikras istorines epochas meninis apipavidalinimas ne vieną kartą pradžiugino mano akis. Muzika rami, tokia labiau nostalgiška ir jauki, todėl atmosfera viso filmo metu pakankamai vientisa.
Kameros darbas taip pat vertas dėmesio, nes nors ir viskas buvo nustatyta į vieną tašką, detalumas ir gerai išlaikyta simetrija jautėsi kiekviename filmo kadre. Gal tik kažkiek akis rėžė CGI, kurio dėka buvo atjauninti keli aktoriai bei nupaveiksluota dinozaurų era. Vaizdo montažas geras, bet kaip jau rašiau, pati istorija per daug paini, todėl tie greiti perėjimai nuo vieno segmento prie kito ne visuomet buvo sėkmingai perteikti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Šiek tiek noriu nuvilti. Filmo plakatuose ir reklaminėje medžiagoje dominuoja Tomas Hanksas su Robin Wright, bet jų filme užteko gal dvidešimčiai minučių. Nesitikėjau, jog jų bus tiek mažai, bet bent jau jų vaidyba nenuvilia. Taip pat galima būtų išskirti Paulą Bettany’į su Kelly Reilley, kurie irgi gavo svarbius šiai istorijai vaidmenis, bet ar jų aktorinis potencialas buvo išnaudotas deramai? Ne itin. Be paminėtos ketveriukės filme buvo ir kitų aktorių, bet kažkaip sunku man prisiminti jų pasirodymus, tad net nesivarginsiu minėti jų vardų.
Verdiktas
„Čia“ – labai gerą koncepciją turėjęs, tik jos visiškai išnaudoti nesugebėjęs kino projektas, kuris tuo pačiu dar ir pavirsta į eilinį kultinio Holivudo režisieriaus Roberto Zemeckio fiasko. Ir nors tai vizualiai gražus, techniškai kokybiškas projektas, bet jis neturi jokios dvasios, nesuteikia jokios emocijos ar elementarios pramogos, o ir Tomo Hankso su Robin Wright pakankamai trumpas pasirodymas ekrane nesugeba pagerinti susiklosčiusios situacijos.