Visus, išskyrus vieną didžiausių savo kozirių – Shawno Levy’io surežisuotą ir Ryano Reynoldso su Hughu Jackmanu išmyluotą trečiąjį „Deadpool“ filmą, kurio didžiausia užduotimi tapo savotiškas serijos perkrovimas.
Na, o kas iš to gavosi ir ar trečiasis, jau dabar „Walt Disney“ rankose atsidūręs, „Deadpool“ serijos filmas pateisins tiek žiūrovų, tiek pačių kūrėjų lūkesčius? Į šį klausimą netrukus pabandysiu atsakyti.
Apie ką mes čia…
Jau atrodė, kad Veidas Vilsonas pagaliau surado ramybę artimų ir jį supančių žmonių rate, kai netikėtai jį iš šios malonumo oazės ištraukia paslaptingas Paradoksas, kuris pasiūlo jam prisijungti prie vieno iš galingiausių Žemės didvyrių Ernio ir taip pakeisti nenuspėjamą visatos ateitį.
Kūrinio turinys
Taip, painiai čia aš apibūdinau šio filmo siužetinės linijos esmę, bet kitaip negalėjau, nes šiuo atveju bet kokie „spoileriai“ galėtų jums sugadinti įspūdį. Be to, šis filmas nėra toks jau standartinis „Marvel“ projektas, nes būtent nuo jo priklauso serijos ateitis ir jos pasirinktas kelias. Kitaip tariant, „Deadpool ir Ernis“ perkrauna seriją ir priverčia žiūrėti į jos ateitį visiškai kitaip nei anksčiau.
Ir nors asmeniškai man kai kurie prieš tai buvę „Marvel kino visatai“ priklausantys projektai padarė gerą įspūdį, toks kūrėjų sprendimas yra logiškas, nes po „Begalybės“ sagos finalo serijai elementariai trūko vientisumo, kuris leistų mėgautis kiekvienu iš filmų tiek atskirai, tiek bendrame ilgos serijos kontekste. Tad su šia nauja juosta aš pagaliau pasijutau taip, lyg žiūrėčiau „Geležinį žmogų“, „Keršytojus“ ar „Galaktikos sergėtojus“.
Svarbu dar ir tai, kad filmas sulaužo ketvirtąją sieną ir visai neblogai tyčiojasi iš studijų „Walt Disney“, „Marvel“ ir jau pasiglemžtos „20th Century Fox“, jog viskas vienu metu pavirto į smagią sarkazmo prifarširuotą satyrą apie superherojų kiną ir jį ištikusią krizę. Pliusu tampa dar ir tai, kad kūrėjams iš dalies buvo duota kūrybinė laisvė, kas leido paversti standartinį „Marvel“ N-13 cenzą turintį projektą į brutalų N-16 reginį. Galima būtų tik spėlioti, kokių reakcijų sulauktų studijos, jeigu „Deadpool“ filmas pavirstų į dar vieną švelniai atrodančią klounadą. Tad vien dėl to galima padėkoti Kevinui Faige’ui, kuriam pavyko susitarti dėl tokio cenzo.
Aišku, didžiausia atrakcija, be visų tų su „Marvel kino visata“ susijusių siužetinių aspektų, tampa dviejų ikoniškų personažų susitikimas ekrane. Taip, klasikinis Ernio įvaizdis ir Deadpoolo šarmas paperka akimirksniu, o tarp šių veikėjų atsiradusi chemija tiesiog nereali. Vienas didelis malonumas buvo stebėti juos ir jų smagų, brutaliai kruviną ir įtampos nestokojantį nuotykį. Ir ne, tai dar ne viskas, nes žiūrovai gauna dar daug nenuspėjamų siurprizų, kuriais, aišku, tampa netikėtai ekrane pasirodę personažai. Žinoma, pagrindinis antagonistas filme galėjo būti geriau išreikštas, bet su juo susijusi metafora apie serijos ateitį yra tikrai pagirtina.
Manau, tiek užtenka be „spoilerių“ apibūdinti šią juostą, nes tai išties dėmesio vertas komiksais paremtas projektas, kuris įžiebia šiokią tokią viltį „Marvel kino visatai“. Tikiuosi, kad tai ne vienetinis atvejis ir po šio filmo sėkmės, merdėjanti kino visata atsigaus ir įgaus naują kvėpavimą. Tad taip, rekomenduoju nueiti į kiną ir tiesiog pasimėgauti šiuo išties unikaliai pateiktu komiksiniu reginiu.
Techninė juostos pusė
Man patinka, kad nors ir „Deadpool“ teisės priklauso „Walt Disney“, bet filmo stilistika išliko tokia pat purvinai grubi kaip ir ankstesnėse dalyse. Produkcijos dizainas tiesiog puikus, nes pats Veido Vilsono pasaulis įgavo visiškai naujų spalvų, o ir N-16 cenzo detalės leido pasinerti į ganėtinai brutaliai atrodančius filmo momentus.
Meninis apipavidalinimas taip pat šaunus, nes ne tik kostiumai, grimas ar dekoracijos čia labai išryškintos, bet ir filmo dailininko darbas. Dar pridėkime prie viso to genialiai veiksmo scenas pateikusį operatoriaus darbą, intrigą sugebantį išlaikyti vaizdo montažą ir, aišku, dinamiškais skambesiais papuoštą muzikinį foną ir gausime idealiai atrodantį blokbasterį, kuris yra malonumas tiek akims, tiek ausims.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių Hugho Jackmano ir Ryano Reynoldso susitikimo ekrane Ernio ir Deadpoolo amplua laukėme labai ilgai, tačiau tik dabar šiems ponams pavyko įgyvendinti milijonų gerbėjų svajonę. Žinoma, manau, kad judviejų ilgametė „priešprieša“ internete nebuvo iš piršto laužta, o gerai apgalvotas reklaminis triukas, kuris su laiku tiesiog pasiteisino pavirtęs į tokio lygio blokbasterį.
Nedaugžodžiausiu – jų vaidyba ir bendras žavėsis ekrane mane tiesiog nuginklavo, todėl esu be galo laimingas, kad Ernio nuotykiai nepasibaigė 2017 metais filme „Loganas“.
Kitus svarbius vaidmenis juostoje atliko Emma Corrin, Matthew Macfadyenas, Morena Baccarin, Karanas Sonis, Robas Delaney’is, Brianna Hildebrand, Leslie Uggans ir... Na, čia jau paslaptis, kurią patys turite išsiaiškinti kine.
Verdiktas
„Deadpoo ir Ernis“ – puikiausiu būdu „Marvel kino visatą“ perkraunantis, nostalgiškas dėl kai kurių su „Iksmenais“ susijusių aspektų, brutaliai šmaikštus, energingas ir tiesiog vežantis dėl milžiniškos Hugho Jackmano ir Ryano Reynoldso charizmos komiksais paremtas filmas, kuris dar ir sugeba įžiebti viltį dėl nusiritusios po „Begalybės“ sagos triumfo serijos ateities.
