Na, o ar šis filmas prilygs geriausiems temos projektams?
Apie ką mes čia…
1983 metais automobilių sporto gerbėjų dėmesys buvo prikaustytas prie įnirtingo, pavojingo ir be galo įdomaus Monte Karlo ralio, kuriame didžiausią konkurenciją sudarė Audi ir Lancia automobiliai. Tačiau tik vienai iš kompanijų pavyks išeiti nugalėtoju, o kitai teks tenkintis pralaimėtojo titulu. Kas tai bus? Nežinia, bet abu automobiliai yra verti pergalės.
Kūrinio turinys
Kiek čia laiko praėjo nuo paskutinio panašaus tipo filmo „Ferrari“ pasirodymo kino ekranuose? Mėnuo? Du? Na, ne tiek ir daug, o mes gauname dar vieną identišką projektą. Tik gal filmą „Didžiosios lenktynės. Audi vs. Lancia“ labiau norėčiau sulyginti su 2013 metų Rono Howardo sukurta drama „Lenktynės“ ir Jameso Mangoldo 2019 metų sukurtu hitu „Le Manas'66. Plento karaliai“, kurie ne tik savo stiliumi, bet ir pasakojimo maniera yra labiau giminingi su šia juosta. Tad jeigu vertinti bendrai, tai savotiškas kokteilis iš šių mano paminėtų filmų. Ar tai blogai, ar gerai, tikrai nežinau, nes jokių naujovių bežiūrint šią juostą neįžvelgiau, tačiau ji mane kažkiek pakerėjo savo paprastumu.
Svarbiausiu akcentu šiame filme yra jo veikėjai. Taip, suprantama, jog kai einama žiūrėti filmo apie lenktynes, norisi gauti kuo daugiau lenktynių, bet tokiu atveju, nebus vietos reikiamai dramaturgijai ir filmas su laiku galiausiai pavirs į lenktynių scenų kratinį be aiškios koncepcijos. O to šios juostos kūrėjai, matomai, daryti nenorėjo, todėl mes matysime pakankamai įdomų, aiškų ir nemažai paslapčių apie tuometinį Monte Karlo ralį atskleidžiantį pasakojimą, kuriame ir dominavo personažai.
Trumpai kalbant, veikėjai sugebėjo atsiskleisti iš kelių perspektyvų – kaip asmenybės ir kaip lenktynininkai, dėl ko stebėti vienų ar kitų priešpriešą tiek trasoje, tiek ir realiame gyvenime man buvo ganėtinai įdomu. Be to, charizmos nestokojantys Valteris su Cezariu tapo bene ryškiausiais visos šios istorijos dalyviais, dėl kurių visos peržiūros metu norėjosi jaudintis ir netgi tam tikrose situacijose palaikyti arba vieną, arba kitą.
Nepamirštame ir apie lenktynes, kurios neleido nuobodžiauti, nors ir nebuvo jos pateiktos taip efektingai kaip jau anksčiau paminėtuose Holivudo kino projektuose. Ir tokių scenų nėra tiek ir mažai, kas, manau, turėtų pradžiuginti temos gerbėjus.
Tad tai išties žiūroviškas, nors ir ne itin originaliais režisūriniais sprendimais papuoštas projektas, kuris sugeba suteikti žvalią bei kartais įdomią pramogą, o to tikrai pakanka norint visai neblogai praleisti laiką kino salėje.
Techninė juostos pusė
Iš pirmo žvilgsnio filmas tikrai netempia iki tokių Holivudinių hitų kaip „Lenktynės“, „Le Manas'66. Plento karaliai“ ar „Ferrari“, bet galiu pasakyti, jog jo kuklus produkcijos dizainas ir išties akis kerintis meninis apipavidalinimas turi savotišką cinkelį, kuris paperka. Na, lyg žiūrėtum kokį nors dokumentinį filmą, kuris atrodo nenulaižytas, o labiau priartintas prie tikrovės dėl savo natūralaus pigumo. Tai čia yra būtent toks atvejis.
Patiko, kaip buvo sužaista su kamera, todėl visos peržiūros metu jaučiausi lyg pats dalyvaučiau lenktynėse, tas tikrumo jausmas ir kai kurie operatoriaus daromi manevrai su kamera sugebėjo iki galo įtikinti pateiktų ekrane lenktynių tikrumu. O dar ir dinamiškas montažas tapo vienu iš didesnių šios juostos techninės dalies pliusų.
Kalbant apie meninį apipavidalinimą ir garso takelį, tai čia priekaištų irgi jokių, nes pats filmas karts nuo karto sugebėjo išlaikyti reikiamą dinamiką ir suteikti savotišką įtampą, o ir kai kurios su rodomu ekrane laikotarpiu susijusios detalės įtikino, kad visas veiksmas vyko 1980-aisiais.
Aktorių kolektyvinis darbas
Juostoje pamačiau nemažai puikių aktorių, kurie savo vaidybiniais sugebėjimais suteikė jai ganėtinai daug šarmo. O geriausiai čia pasirodė tiek Europoje, tiek ir Holivude ne vieną kartą pasižymėjęs Danielis Bruhlas, iš antrojo „Džono Viko“ žinomas italas Riccardas Scamarcio, vokietis Volkeris Bruchas, „Emilės Paryžiuje“ žvaigždė Brunas Gouery‘is ir, mano kuklia nuomone, pakankamai neįvertinta, bet milžinišką talentą turinti amerikietė Haley Bennet.
Tad va toks va tarptautinių aktorių kolektyvas ir buvo surinktas šiam filmui ir, manau, jis kuo puikiausiai pasiteisino. Taip, ne „Oskaro“ verta vaidyba, bet užtat kokia įtikinama ir natūrali.
Verdiktas
„Didžiosios lenktynės. Audi vs. Lancia“ – ne taip galingai atrodantis, kaip kai kurie lenktynių sportą vaizduojantys kino projektai, tačiau turintis savito žavesio ir privalumų filmas, kurio pamatu tapo ne tik pakankamai įdomi, nors ir sausokai pristatyta istorija, bet ir kelios išties neblogai ekrane parodytos lenktynės.
Filmo anonsas: