Apie ką mes čia…
2006 metais Afganistane JAV kariuomenė įrengė kelis svarbius kontrolės punktus, kurie turėjo užkirsti kelią ginklų kontrabandai. Vienas iš tų punktų – kalnuose besirandanti karinė bazė Kitingas. Praėjus maždaug trejiems metams po to, kai ji buvo įrengta, ją užpuola gausios talibų pajėgos, kurios žada sunaikinti ne tik forpostą, bet ir visus jame besirandančius amerikiečių karius. Taip prasideda nelygi ir mirtina amerikiečių karių akistata su rimtai nusiteikusiu priešu. Ar jiems pavyks nugalėti? Viskas priklausys nuo to, kokią strategiją priims štabo vadai.
Kūrinio turinys
Nuoširdžiai nepamenu, kada man teko žiūrėti taip gerai atrodantį ir tiek daug įtampos turintį karinį veiksmo trilerį, kurio tema – modernūs kariniai incidentai.
Kas rašant šį trumpą atsiliepimą man šovė į galvą, tai režisieriaus Peterio Bergo 2013 metų hitas „Išlikęs gyvas“, Kathryn Bigelow „Oskarinis“ projektas „Išminuotojų būrys“, Clinto Eastwoodo „Amerikiečių snaiperis“ bei kaip nekeista, visai neblogas Michaelo Bay‘aus trileris „13 valandų: slaptieji Bengazio kariai“. Ir pastarasis buvo pasirodęs 2016 metais, tai galima sakyti, keturis metus buvo tokio pobūdžio filmų badas kinuose.
Ir štai, dabar, kol kino teatruose gerų ir kietai atrodančių filmų badas, nes dėl Covid-19 perkėlė visas įmanomas šios vasaros premjeras į vėlesnį laiką, pasirodo „Forpostas“, kuris ne tik suteikia gerą ir nenuobodžią pramogą, bet ir papasakoja išties neblogą istoriją, kuri įvyko 2009 metais Afganistane.
Daug pasakoti apie patį siužetą man nesinori, nes šį filmą žiūrėjau nieko nežinodamas apie incidentą, kuris tapo didžiuliu išbandymu JAV kariams. Visgi manau, daug kas iš Jūsų irgi nesate labai susipažinę su šiuo įvykiu, tad geriau paliksiu paslaptyje kas čia įvyksta ir susitelksiu į detales, kurios nesugadins Jums peržiūros.
Taigi, didžiausiu šio filmo pliusu tampa įtikinamai ir tiesiog efektingai pristatytas bendras konflikto pamatas, kurio metu mes susipažįstame su kariais, dalyvavusiais forposto Kitingas gynime. Tai paprasti kariai, kuriems simpatizuoji, nes elementariai nematai pernelyg didelės pompastikos jų veiksmuose, kaip dažnai būna patriotiniuose vienos ar kitos šalies karinio žanro projektuose. Jie viską daro apgalvotai ir profesionaliai, jog nesunku patikėti tuo, kas vyksta ekrane.
Čia mes gauname ir karių kasdienybę, kurioje netrūksta ganėtinai vyriško bendravimo elementų, turime ir pasiruošimus operacijomis ir žinoma pragarišką situaciją, kurioje įsprausti kariai bando gintis. Ir tas ginimasis turi daug pamokančio pobūdžio privalumų, kurie leidžia žiūrovui suvokti, jog ne kiekvienam yra lemta tapti kariu bei sugebėti tokiose situacijose išlaikyti sveiką protą. Ir visa tai pateikiama iš pakankamai daug skirtingų perspektyvų.
Veiksmo filme apstu ir jis ne toks kartoninis, kaip būtų galima pagalvoti pasižiūrėjus ne visai vykusius anonsus. Vienu metu, stebint šios juostos siužetą, prisiminiau puikų kompiuterinį žaidimą „Call of Duty: Modern Warfare“, kuriame buvo lygiai toks pat vienos misijos principas ir kariniai veiksmai, sugebėję laikyti visiškoje įtampoje iki pat finalo. Tad manau, jog ne tik karinio žanro gerbėjai šiame filme pajus didžiulį malonumą nuo bendro veiksmu perpildyto reginio, bet ir žaidėjai, kurie po filmo pabaigos užsinorės vėl pažaisti mano paminėta žaidimą.
Techninė juostos pusė
Techniškai ši režisieriaus Rodo Lurie‘io karinė juosta turi labai daug privalumų, kuriuos pajusti galima tik nuėjus į kino teatrą. Visgi didelėje salėje su gera garso sistema ir milžinišku ekranu bus lengviau įsijausti į visą tą nutrūktgalvišką veiksmą, kuris tapo vienu iš didžiausių filmo kozirių. Tad tiek kameros darbas, tiek garso ir vaizdo montažas, tiek meninis apipavidalinimas ir žinoma įtampą sukuriantį muzika yra verti dėmesio. Viskas sudėliota tvarkingai, jog peržiūra ne tik, kad neprailgsta, bet ji dar ir suteikia nemažai emocijų stebint nepavydėtinas situacijas, į kurias papuldavo juostos herojai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žiūrėdamas šį filmą galvojau, o kuris gi aktorius iš viso kolektyvo buvo pats įdomiausias ir labiausiai atsidavęs savo vaidmeniui, tačiau taip ir nesuradau atsakymo. Nesakau, kad su vaidyba šioje juostoje yra kažkas blogo, tiesiog visi filme pasirodę aktoriai vaidino viename lygyje, todėl kažko būtent išskirti negalėčiau.
Čia mes turime legendinio Clinto Eastwoodo sūnų Scottą, kuris jau nežinia kiek metų bando įrodyti, jog gali kažką pasiekti be tėvo pagalbos. Sakyčiau, jog būtent šiame filme jis ir pademonstravo savo sugebėjimus, kurie įtikina, jog ir jis turi šiokį tokį aktorinį talentą. Taip pat ekrane galime pamatyti Calebą Landry‘į Jonesą ir Milo Gibsoną, kurie irgi nepasišiukšlina, padovanodami mums neblogą šou.
Užtat kas nuvilia, jog taip visur reklamuotas ir ant plakatų besipuikuojantis Orlando Bloomas juostoje pasirodo vos kelioms minutėms. Net nesupratau, kam jį išvis reikėjo kvieti į filmą apart to, kad jo veidas papuoštų reklaminę juostos medžiagą.
Verdiktas
„Forpostas“ – daug veiksmo turintis ir įtampoje visas dvi valandas laikantis karinis veiksmo trileris, kurio metu yra ne tik papasakotas tikrais įvykiais paremtas karinis incidentas, bet dar ir kokybiškai pateikta techninė visuma, kuri vienu ar kitu momentu primena kultinį kompiuterinį žaidimą „Call of Duty: Modern Warfare“.