Filmas savo pasirodymo metu sulaukė aukščiausių kino kritikų įvertinimų, žiūrovų meilės, net septynių „Oskarų“ ir įvairiuose apie kiną rašančiuose portaluose buvo paskelbtas vienu iš geriausių XXI amžiaus kino projektų. Skamba gerai? Bet, deja, ne viskas šiais laikais remiasi į kokybę. Dažnai - į pinigus, nes filmas, kaip ten bebūtų, patyrė savotišką finansinį fiasko, visame pasaulyje užsidirbdamas vos 380 milijonų dolerių. Jo biudžetas siekė 185 mln., neskaitant marketingo išlaidų.
Tai ir pakoregavo kino kūrėjų bei pačios studijos planus kuo skubiau imtis pratęsimo ir tik po to, kai „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ tapo kultiniu naujos kino eros reiškiniu, buvo nuspręsta surizikuoti ir duoti dar vieną šansą šiai istorijai. Taip dienos šviesą išvydo šalutinis projektas „Furioza: pašėlusio Makso saga“, kuris tuo pačiu tapo ir 2015 metų filmo priešistore.
Apie ką mes čia…
Po staigios pasaulį į dykumą pavertusios katastrofos, Žemė tapo tikra pavojų kupina vieta, kurioje vyrauja savos taisyklės, o grubi jėga sprendžia viską. Tačiau ne visi tiki smurtu. Vienais iš jų yra vis dar žaliuojančios oazės gyventojos, pasivadinusios „Daugybės motinomis“, kurių tikslu tampa vaikai ir jų ateitis.
Bet vieną dieną šią taikoje bandančią gyventi bendruomenę užpuola žiaurūs baikeriai ir pagrobia daugybę vaikų, tarp kurių buvo ir jauna Furioza. Paaugusi ir sulaukusi atitinkamos akimirkos, Furioza nusprendžia stoti į nelygią kovą su baikeriams vadovaujančiu Dementu ir atkeršyti jam už viską, ką jis jai padarė.
Kūrinio turinys
Jeigu taip nuoširdžiai, nesitikėjau, kad studija „Warner Bros.“ pasiryš investuoti pinigus į dar vieną „Pašėlusio Makso“ serijai priklausantį filmą, nes, pasak analitikų, 2015 metų juosta atnešė apie 20 – 40 mln. nuostolių. Tai nėra didžiulis praradimas, bet ir ne tie skaičiai, kurie leistų galvoti apie tęsinį. Tačiau kartais geras žodis ir nenuslūgęs žiūrovų susidomėjimas net praėjus penkeriems metams nuo premjeros padaro savo: antrasis atnaujintos serijos filmas galiausiai mus pasiekė. Dėl ko, aišku, džiaugiuosi ir tikiuosi, kad rizika pasiteisins, nes, kitu atveju, galėsime tikrai pamiršti apie trečią dalį, kuriai planų jau turi ir pats George’as Milleris.
Dėl ko pirmas filmas buvo toks sėkmingas? Viskas paprasta. Žiūrovams buvo pateiktas unikaliai atrodantis, bet tuo pačiu siužetiškai ne itin pergrūstas kelio filmas, kurio didžiausiu cinkeliu tapo veiksmo nestokojantis ir intensyvus įvykiais reginys. Tad toks žvilgsnis į iš taško A į tašką B važiuojančius bepročius ir vėliau darančius tą patį tik atbuline tvarka, sugeba papirkti, nes režisierius sugebėjo tokiu būdu papasakoti išties jaudinančią ir emocionaliai įtemptą istoriją, kuriai net nereikėjo ilgų bei beprasmių dialogų.
Ir ką mes gauname šiame šalutiniame priešistorės niuansus turinčiame projekte? Ogi taip pat dialogais vangią, bet itin trankią keršto istoriją, kuri nepabosta nei akimirkai, nors filmo trukmė - beveik pustrečios valandos. Be to, mes galime labiau įsigilinti į veikėjus supantį pasaulį ir sužinoti žymiai daugiau apie jame karaliaujančias gaujas. Tad toks pasaulis, kurį mes pamatėme 2015 metų filme, buvo labiau išryškintas ir papildytas ilgai žiūrovus kamavusiais atsakymais į svarbius klausimus. „Nespoilinsiu“ čia, bet keli itin svarbūs siužetiniai vingiai iš pirmosios dalies galiausiai buvo užpildyti.
Taip pat su personažais viskas filme gerai, nes, nors ir anksčiau Furioza gavo daug ekraninio laiko, čia ją mes pamatome iš visai kitokios pozicijos. Ir tai išties džiugina. Smagu, kad buvo atskleisti ir keli kiti šiai istorijai svarbūs veikėjai, kaip pats pagrindinis šio filmo blogiukas Dementas ir prieš tai buvęs bei ne itin garbingos mirties sulaukęs Nemirtinas Džo. Vienu žodžiu, ties personažais buvo padirbėta iš peties, nes jie ne tik įdomūs, bet ir nestokojantys charizmos.
Daugiau neturiu, ką ir pasakyti, nes tektų atskleisti tai, ko nenoriu - kam gadinti Jums malonumą? Tad taip, sugrįžimas į postapokaliptinį riaumojančių variklių pasaulį gavosi ne ką mažiau kietas už pirmą dalį, dėl ko raginu šį filmą pasižiūrėti kine, nes tik dideliame ekrane jis suteiks neišdildomą įspūdį. Ir gal to pirminio wow efekto čia nelieka, nes pateikimas abiejų dalių vienodas, bet tai vienas įspūdingiausių veiksmo žanro projektų per pastarąjį dešimtmetį.
Techninė juostos pusė
2015 metais pasirodžiusi nauja „Pašėlusio Makso“ vizija stebino ne tik savo beprotiškai atrodančia postapokaliptine idėja, bet ir originaliais vizualiais sprendimais, be kurių filmas nesulauktų tokio žiūrovų susidomėjimo. Ir „Furioza“ neatsilieka nuo pirmtako, nes šis filmas dovanoja lygiai tokį patį spalvingą ir pavojų kupiną pasaulį, kuriame kaip ir norėtųsi trumpai pabraidžioti, bet tuo pačiu, nesinorėtų tokiame atidurti.
Specialieji efektai be galo kieti, o produkcijos dizainas ir meninio apipavidalinimo niuansai dar sykį privertė mane stebėtis beribe kūrėjų fantazija. Tiesiog sunku nupasakoti, kokios čia dekoracijos, koks grimas, koks veikėjų individualumas, nes tą reikia pamatyti kino teatre.
Žinoma, filmas prarastų dalį savo žavesio, jeigu ne ypatingas garso takelis, kuris paverčia šį nuotykį į epiškumo nestokojantį reginį ir dovanoja įtemptą atmosferą beveik kiekviename kadre. Jau nekalbu apie dinamišką vaizdo montažą ir unikalumu pasižymintį kameros darbą su įvairiais priartinimais, kraštovaizdžiais bei stambiais veiksmo scenų planais. Trumpai tariant – idealiai iš techninės pusės atrodantis blokbasteris.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kai tik pasirodė žinia, jog George’as Milleris kurs šalutinį projektą apie Furiozą, o pagrindiniams vaidmenims buvo pasirinkti Anya Taylor-Joy ir Chrisas Hemsworthas, interneto platybėse pasipylė nepasitenkinimas dėl tokio pasirinkimo. Ypač nemažai kliuvo jaunai aktorei, kuri neva neturi jokio panašumo su „Įniršio kelyje“ suvaidinusia Charlize Theron.
Dabar, pasirodžius filmui kino ekranuose, man pasidarė tiesiog juokinga, kaip gi tie visi pesimistai klydo, nes Anya ne tik vizualiai atitiko Furiozos personažą, bet dar ir suvaidino ne ką prasčiau už „Oskaro“ laureatę. Manau, kad šis siautulingas aktorės pasirodymas šioje priešistorėje yra vienas iš geriausių pasirodymų jos karjeroje.
Žinoma, Chrisas Hemsworthas irgi neatsiliko, nes jo įkūnytas Dementas turėjo labai daug privalumų, o kartu tai komiškai šiurpus personažo perteikimas, kuris irgi tampa vienu iš ryškesnių aktoriaus vaidmenų. Tad taip, Chrisas pagaliau sugrįžo prie draminio vaidinimo trumpam už nugaros palikęs „Marvel kino visatą“ ir kitus didesnio aktorinio talento nereikalaujančius veiksmo prifarširuotus projektus.
Taip pat filme vaidino Tomas Burke’as, Lacy’is Hulme’as, Nathanas Jonesas, Johnas Howardas, Charliee Fraser ir.... Na, bus šiokia staigmena filme, kurios nenoriu atskleisti.
Verdiktas
„Furioza: pašėlusio Makso saga“ – toks pats savo veiksmu įspūdingas, technine dalimi epiškas, brutalumo nestokojantis ir gvildenama istorija pašėlęs reginys, kaip ir 2015 metais pasirodęs George’o Millerio šedevras. Ir nors šis priešistore minėtam projektui tapęs filmas neturi tokio šviežumo jausmo, kuris pavertė originalą į vieną ryškiausių XXI amžiaus žanro atstovų, jis tampa tobulu serijos papildymu, kurį ateityje norėsis dar ne vieną kartą peržiūrėti.
Filmo anonsas: