Tad jau 1988 metais dienos šviesą išvydo dabar jau kultiniu tapęs iš septynių sezonų susidedantis animacinis serialas „Garfildas ir draugai“, o 2004 metais įvyko vaidybinio filmo premjera. Tiesa, filmas gal ir nesulaukė didelio pripažinimo, bet jo finansiniai rezultatai bylojo apie tai, jog Garfildas tada dar turėjo nemenką populiarumą.
Ir štai, po dvidešimties metų nuo mano minėto filmo, dar kelių serialų ir kompiuterinių žaidimų pasirodymo, studija „Sony“ galiausiai ryžosi prikelti jo istoriją animaciniame formate.
Apie ką mes čia…
Vieną dieną vienatvėje paskendęs Džonas Arbaklas suranda mažytį, nedrąsų, alkaną ir be galo mielą oranžinį katinėlį, kurį pavadina Garfildu. Jis net nenutuokia, jog netrukus šis iš pažiūros tobulas kačiukas pavirs į tingų lazanijas ryjantį gurmaną, kuriam gyvenimas yra paruošęs didelį išbandymą.
Kūrinio turinys
Manau, kad apie Garfildą yra girdėję visi, nes čia tokio kalibro personažas, kaip, pavyzdžiui, dabar kokie Pakalikai, todėl nemanau, kad verta čia daugžodžiauti apie jo kilmę ir gyvenimo būdą, nes jau ir taip šios apžvalgos pradžioje esu tą paminėjęs. O jeigu puikiausiai žinote, koks yra Garfildas, šis naujas kino projektas nieko naujo neparodys, nes tai iki negalėjimo nulaižyta standartinė istorija be jokios didesnės idėjos.
Rašydamas filmo sinopsį specialiai neatskleidžiau vieno siužetinio aspekto, nes nenorėjau jo akcentuoti vien dėl to, jog tai vienintelis šio pasakojimo pliusas. Be to, pats bendras istorijos pamatas yra tiesiog perimtas iš kelių kitų panašaus pobūdžio animacinių filmų, kas irgi nepridavė jokio šviežumo šiai naujai juostai, kuriai elementariai pritrūko sielos. Na, žinote, kai kuriuos filmus žiūri ir jauti, kad jie buvo kuriami su meile ir atsidavimu, o kituose pastebi, jog viskas buvo daroma tik dėl vieno tikslo – lengvų pinigų. Tad čia ir yra tas antras variantas.
Žinoma, nenoriu čia atrodyti kaip viskuo nepatenkintas dėdė, nes filmas tikrai turi ir savų privalumų. Vienas iš jų yra visai neblogas, nors ir lėkštai pateiktas, humoras, kuris praskaidrina kartais per ilgai užsitęsusias tingias scenas. Kitas – veikėjai.
Pats Garfildo, Ogio ir Džono pristatymas ekrane buvo atitinkamas tam, ką mes galėjome matyti kultiniame animaciniame seriale, todėl šiuo atveju viskas atrodė pagarbiai ir be jokių kliurkų. Na, nes žinote, gi dabar mėgstama dėl kai kurių tendencijų šiuolaikiniame kine pakeisti personažų charakterius, kad ten koks labai įžeidus žmogus nepatirtų emocinio šoko. Gi „sniegiai“ (angl. „snowflake“) visur ir visada randa dėl ko prikibti ir įsižeisti.
Tad tai toks pramoginis, bet neturintis didesnio cinkelio filmukas, kuris, mano nuomone, nusileidžia net ir 2004 – 2006 metais pasirodžiusiems vaidybinio formato filmams. Bet pažiūrėti tikrai galima, ypač su vaikais, kurie nėra susipažinę su Garfildu, nes, kaip ne kaip, tai yra savotiškas įvadas į šio kačiuko pasaulį.
Techninė juostos pusė
Animacija man pasirodė gera. Tai tikrai spalvingai ir detaliai iš vizualios perspektyvos sukurtas projektas, kuris nuteikia smagiam seansui. Garso takelis, tuo tarpu, energingas, bet ne visose scenose sugebantis sukurti reikiamą atmosferą, o vaizdo montažas šiek tiek chaotiškas, nors tuo pačiu neleidžiantis šiai istorijai stovėti vietoje. Vienu žodžiu – didelių priekaištų techniniams filmo sprendimams neturiu, nors tai ir nėra išskirtinai atrodantis darbas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Deja, bet filmą pasižiūrėjau įgarsintą lietuviškai, nors jis Lietuvoje rodomas ir originalo kalba. Visgi išgirsti Chrisą Prattą, Nicholasą Houltą, Samuelį L. Jacksoną, Vingą Rhamesą, Hannah Waddingham, Harvey’į Guilléną ir net patį Snoop Doggą man norėjosi labiau nei Mantą Stonkų su Giedriumi Savicku. Nesakau, kad lietuviškas dubliažas labai blogas, bet šįkart man jis pasirodė kažkiek erzinantis, nors dažniausiai su pasimėgavimu žiūriu lietuviškai dubliuotus animacinius projektus, jeigu, aišku, neturiu kito pasirinkimo. Matyt, teks nueiti dar kartą ir pasižiūrėti filmą originaliai, kad susidaryčiau galutinį įspūdį.
Verdiktas
„Garfildas“ – sugebantis prajuokinti dėl nuvalkiotai atrodančių juokelių bei kelių kuriozinių situacijų, o tuo pačiu pagarbiai personažus pristatęs animacinis filmukas, kuriam tiesiog trūksta originalumo ir elementarios sielos. O be viso to, tai dar vienas vienkartinis pramoginis projektas, kuris su laiku bus užmirštas.
