Apie ką mes čia...
Po to, kai mažame atokiame miestelyje yra įvykdoma paslaptinga žmogžudystė, ne tik policija stojasi ant kojų, bet ir vietiniai banditai, kurie sužino, jog šis nusikaltimas turi nemažai sąsajų su milijonu dolerių. Visos šios keistos situacijos epicentre atsiduria ką tik tarnybą policijoje pradėjęs pareigūnas Vilas, kuris net nenutuokia, į ką jis netrukus įsivels.
Kūrinio turinys
Kodėl šis filmas turi „koenišką“ dvasią ir yra net šiek tiek panašus į žymių įvairiais prestižiniais kino apdovanojimais išlepintų brolių projektus? Viskas labai paprasta – dėl į skyrius padalinto siužeto išdėstymo ir absurdiškų situacijų, į kurias patenka pagrindiniai veikėjai, norėdami atsikratyti įvairių problemų. Tad jeigu man tektų pateikti kokį nors pavyzdį, tai manau puikiausiai tam tiktų 1996 metų kultinis kino hitas „Fargo“. Ir ne, nelyginu šių abiejų juostų, nes tai nėra sulyginami projektai, tačiau būtent „Fargo“ yra labiausiai giminingas tam „koeniškam“ mano aptariamo projekto pavidalui.
Pirmiausia, dėl ko ši juosta susižiūri nenuobodžiai, tai dėl jos labai žvalaus istorijos perteikimo ir aišku įvairiausių siužetinių vingių, kurie vienu metu yra tiesiog nenuspėjami. Būtent nenuspėjamumas tampa tuo svarbiausiu „Gobšuolių“ koziriu, dėl kurio ir verta žiūrėti šį pramogai tinkantį, bet tuo pačiu ir kelias rimtas temas paliečiantį pasakojimą. Taip, perskaitėte teisingai, filme yra kelios gana rimtos temos, kurios galbūt ir nebuvo išreikštos teisingai dėl elementarios laiko stokos bei atsainaus kūrėjų požiūrio į jas, nes kaip ne kaip, viskas buvo sukoncentruota į kitus siužeto aspektus, tačiau jos čia yra ir jos priverčia akimirkai susimąstyti apie mūsų priimamus sprendimus.
Tiesa, su veikėjais yra kažkiek bėdų, nes apart charizmos nestokojančio Terio, kurio kiekvienas pasirodymas leisdavo filmui įgauti humoristinį pamatą, visi kiti buvo tiesiog blankūs ir sakyčiau netgi nuobodūs. Sunku man buvo susitapatinti su Vilu ir jo žmona, jau nekalbant apie banditus, kurie čia buvo tik tam, kad būti, nes jie neva nusikaltėliai ir jų reikalavo siužetas. Bet kaip ne kaip, šį minusą visai tvarkingai užglaistė jau aptartas filmo stilius ir jame vyraujanti intriga.
Atsižvelgus į tai, jog reikėtų išsaugoti visas svarbias šio filmo paslaptis, nes kitaip žiūrovas prarastų susidomėjimą juo, atsisakau „spoilerių“, dėl ko ir užbaigiu šį trumpą turinio aptarimą. Tiesiog, turėkite omenyje, jog ši juosta leis neblogai atsipalaiduoti kino salėje, bet kartu neleis Jūsų smegenims vegetuoti, nes visgi norint pagauti jos esmę, teks įdėmiai stebėti kiekvieną epizodą. O man tiesiog smagu, jog tokio pobūdžio filmai karts nuo karto pasiekia mūsų šalį, nes pastaruoju metu pasigendu kokybiškų kriminalinių komedijų kinuose. Ir ši yra viena iš tokių geresnių.
Techninė juostos pusė
Kai man tenka vertinti tokio tipo projektus kine, dažniausiai atkreipsiu dėmesį į visumą, ar filmas yra tvarkingas, ar visgi jame jaučiasi taip vadinama „chaltūra“. Ir šiuo konkrečiu atveju viskas pateikta daugmaž tvarkingai. Labiausiai komplimentų nusipelno vaizdo montažas ir energingais manevrais rodomą vaizdą perteikęs kameros darbas. Meninis apipavidalinimas standartinis tokio pobūdžio filmams, nors išskirti aišku galima būtų grimą, kuris filme pateiktas labai jau tikroviškai.
Tiesa, muzika tokia ne itin įsimintina, bet įtemptose scenose leido sukurti joms reikiamą atmosferą, dėl ko priekaištų garso takeliui kaip ir neturiu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmas džiugina gerais aktoriais, tik, deja, vienintelis iš jų Josephas Gordonas-Levittas pasirodė ryškiai. Taip, būtent jis savo charizmos dėka leido pasinerti į šią istoriją iš pakankamai atviros ir, kas svarbiausia, patrauklios perspektyvos, o jo suvaidintas Teris tapo vienu iš didžiausių filmo privalumų. Ir man net keista, nes tiek Himeshas Patelis, tiek ir Lily James turi žavesio, bet jo čia visiškai nepademonstravo. Dar trumpam filme pasirodė Timas Blake’as Nelsonas su Simonu Rexu, bet iš jų irgi nebuvo daug naudos. Man tiesiog buvo malonu juos pamatyti ir tiek.
Verdiktas
„Gobšuoliai“ – žavi ir įtraukianti dėl savo nenuspėjamų siužetinių vingių ir „koeniškos“ dvasios kriminalinė komedija, kurios didžiausiais privalumais tampa žvaliai pristatyta istorija, absurdo kupinos situacijos ir aktoriaus Josepho Gordono-Levitto pasirodymas viename iš pagrindinių vaidmenų. Paprastai kalbant, pramogai tinkantis ir visiškai neprailgstantis filmas, kuriam galima skirti kelias valandas savo brangaus laiko.