Tačiau kas turi pradžią, turi ir pabaigą, dėl ko studijos „Universal Pictures“ užkulisiuose buvo nuspręsta užbaigti pagrindinę istoriją ir tuo pačiu padovanoti žiūrovams tokį grandiozinį reginį, kurio jie ilgai neužmirš. Bet atsižvelgus į tai, jog „Greiti ir įsiutę“ neša milžinišką pelną, vietoje dešimtosios jubiliejinės dalies, kuri ir turėjo padėti riebų tašką ant Domo Toreto istorijos, žiūrovai gaus visą trilogiją, nes gi reikia atitinkamai atsisveikinti su visų mylima „šeima“.
Ir štai, kino ekranus pasiekė pirmoji numatytos trilogijos dalis, kurią po ilgamečio serijos režisieriaus ir prodiuserio Justino Lino pasitraukimo surežisavo žinomas iš tokių veiksmo hitų kaip „Transporteris“, „Nerealusis Halkas“ ir „Šuo Denis“ prancūzas Louisas Leterrieras. Ar jam pavyko išlaikyti aukštą serijos absurdo kartelę? Tuoj sužinosite.
Apie ką mes čia…
Sunaikinęs prieš gerą dešimtmetį įtakingo ir be galo pavojingo Brazilijos narkotikų prekeivio Hernano Rejeso organizaciją bei pavogęs iš jo saugyklos seifą su šimtais milijonų dolerių, Dominikas Toretas net nenutuokė, jog visai netrukus tiek jis, tiek ir jo artimiausi žmonės pajus viso to poelgio pasekmes. Horizonte pasirodo Hernano sūnus Dantė, kuris yra pasiryžęs ne tik palaužti Domą, bet ir atimti iš jo viską, ką jis myli labiausiai pasaulyje – jo šeimą.
Kūrinio turinys
Net sunku patikėti, kad tai jau dešimtasis „Greitų ir įsiutusių“ filmas. Bet, kaip praktika įrodo, žmonės su dideliu malonumu eina žiūrėti šių veiksmo perpildytų ir labai absurdiškų juostų, nes, kaip ne kaip, jos suteikia be galo ryškią ir neprailgstančią pramogą kino salėje. Pramogą, kuri kelioms valandoms leidžia atjungti smegenis ir priverčia pasinerti į greitų automobilių, nutrūktgalviškų kaskadinių triukų, be galo dailių moterų ir ne ką mažiau kietų vyrų pasaulį.
Tik yra vienas mažytis niuansas. Tokio tipo filmai kaip „Greiti ir įsiutę“ yra skirti dideliam ekranui, nes namų sąlygomis patirti visą adrenaliną, įtampą ir tiesiog malonumą nuo rodomo ekrane vaizdo yra išties sunku. Dėl ko asmeniškai jų laukiu, nes puikiai žinau, kad kūrėjai tiesiog nenuvils pristatydami vis naujus, žymiai efektingesnius bei su logika nieko bendro neturinčius epizodus.
Na, o jeigu yra tokių žmonių, kurie eina žiūrėti tokio tipo filmų ir po peržiūros skundžiasi, jog juose pasigedo tikrovės, tai galiu tik užjausti ir pasakyti, jog patys esate dėl to kalti. Nuo ketvirtos 2009 metais pasirodžiusios dalies, „Greiti ir įsiutę“ pavirto į atrakcioną, kuris laikosi būtent ant tos beprotiškai kietos netikrovės.
O dabar sugrįžkime jau prie dešimtosios dalies, kuri, mano nuomone, visiškai pateisina šios serijos vardą, aptarimo.
Internete verda aršios diskusijos, kuri „Greitų ir įsiutusių“ dalis yra pati geriausia. Dažniausiai įvardijamas yra penktasis 2011 metais pasirodęs filmas ir aš visiškai su tuo sutinku, nes tai labai gerai sukaltas kino projektas. Tą, aišku, išsiaiškino ir šios juostos prodiuseriai, kurie nusprendė pratęsti Brazilijoje prasidėjusią istoriją, bet, nesuradę atitinkamo kabliuko, kokiu būdu būtų galima susieti naują pasakojimą su anuo, elementariai sugalvojo banalų sprendimą jas sujungti keršto tematika.
Tad taip, šio naujo filmo istorija yra banali kaip du amerikietiški centai, todėl žiūrovas gauna labai standartinę, klišinę ir ne vieną kartą matytą keršto istoriją. Na, trumpai tariant – nužudyto tėvo sūnus bando keršyti, o žudikas bando saugoti savo šeimą. Štai ir visa šios dalies esmė. Bet, kaip ten bebūtų, filmas mums dovanoja kelis labai neblogai ir netgi intriguojančiai įterptus siužetinius vingius, dėl ko nuobodžiauti tikrai neteks. Bent jau keli momentai filme mane maloniai nustebino, nes kažkodėl nenuspėjau keletos siurprizų.
Tačiau ne siužetas čia yra svarbus, o išties kokybiškas veiksmas, kuris, mano nuomone, gerokai pranoksta tą idiotizmą, kurį mes matėme devintame filme. Ir čia kalbu apie tai, jog skrydžių į kosmosą nėra, o pats veiksmas kažkiek įžemintas, nors irgi nerealiai atrodantis. Bet, žinant, kad veikėjai šioje serijoje yra nemirtingi arba kai to reikalauja siužetas, prisikelia, nieko nuostabaus. Užtat gaudynių, lenktynių, muštynių, susišaudymų ir sprogimų čia tiek daug, jog kartais net sunku atsikvėpti nuo tokios veiksmo dozės.
Vėlgi, ne tik veiksmas filme žavi, bet ir jo herojai. Kalbėti apie visiems žinomus personažus, kurie keliauja iš vieno filmo į kitą, nenoriu, nes jie atrodo identiškai ir tuo pačiu visiškai neprogresuoja kaip asmenybės. Užtat naujas blogiukas Dantė yra visiškai kitokio kalibro serijos papildymas. Kodėl? Viskas labai paprasta. Kiekvienas jo pasirodymas ne tik, kad pavogdavo visą šou, bet ir nustumdavo į šoną visus pagrindinius herojus kaip Domas, Leti, Hanas, Romanas, Džeikobas ir Dekardas.
Dėl ko jis buvo toks unikalus? Kaip čia geriau pasakius... Tai tikrų tikriausias Džokeris, tik „Greitų ir įsiutusių“ pasaulio kontekste. Nenoriu aš Jums čia per daug išpasakoti, bet patikėkite, manau, būsite tikrai labai sužavėti tokiu charizmatišku, kvanktelėjusiu, brutaliu ir bekompromisiu sociopatu, koks ir yra Dantė. O dar šis bičas mėgsta dažytis nagus, kas tikriausiai papiktins „tikrus vyrus“ seanse, dėl ko dar labiau džiaugiuosi.
Kas dar svarbu apie veikėjus, jog kūrėjai pabandė sukurti daug dramos. Su kai kuriais iš jų teks jau šiame filme atsisveikinti, bet, tuo pačiu, atsižvelgus į tai, jog „numirėliai“ stebuklingu būdu prisikelia, nerimauti, manau, tikrai nereikia. Galima nuspėti, jog 11 ar 12 filme jie atgis. Ir apie tai sako šios dalies finalinė scena su povandeniniu laivu. Nuoširdžiai – netgi plojau pamatęs šį veikėją, kuris pasirodė kelioms sekundėms. Ir ne, čia jokie „spoileriai“, o šios serijos realybė.
Tad apibendrinus, galiu pasakyti, jog pirmoji numatytos finalinės trilogijos dalis gavosi išties šauni kaip veiksmo ir absurdo fiesta, bet kartu nesugebanti sudominti savo istorija, kuri yra nutraukiama labai svarbiame momente. Belieka dar laukti pratęsimo ir tikėtis, jog su antru filmu situacija pagerės ir mes gausime dėmesio vertą pasakojimą apie tolimesnius „šeimos“ nuotykius.
Techninė juostos pusė
Žiūrėdamas šią naują dalį supratau, jog joje yra žymiai daugiau specialiųjų efektų nei standartiniame filme apie superherojus. Tad nuoširdžiai raginu pasiruošti CGI fiestai: tiek daug žaliojo ekrano man neteko matyti nei viename iš ankstesnių „greitų ir įsiutusių“ filmų. Bet efektai tikrai pagirtini, todėl akys tik džiaugsis žiūrėdamos į neprailgstančiai atrodančius veiksmo epizodus.
Garso takelis, tiesa, silpnokas. Aš visuomet mėgaujuosi žiūrėdamas šiuos filmus dar ir dėl muzikos, bet šįkart nelabai pavyko tą padaryti, nes visi iki vieno fone skambantys gabalai buvo nykūs.
Užtat vaizdo montažas, kameros darbas ir meninis apipavidalinimas verti dėmesio. Ypatingai kalbant apie dekoracijas, automobilius ir, aišku, Dantės apdarus bei jo neužmirštamus išvaizdos pasikeitimus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filme vaidina tokie aktoriai kaip Vinas Dieselis, Jordana Brewster, Ludacrisas, Tyresee‘as Gibsonas, Johnas Cena, Michelle Rodriguez, Jasonas Stathamas, Helen Mirren, Rita Moreno, Charlize Theron, Bree Larson, Alanas Ritchsonas ir Nathalie Emmanuel. Ir taip, juos išvardinau tik todėl, jog nei vienas iš jų neparodė visiškai nieko ypatingo, palyginus su šio filmo pažiba. Ir kalbu aš, aišku, apie charizmos nestokojantį Jasoną Momoą.
Koks gi tai buvo kietas ir ryškus personažo perteikimas, o dar ir visi tie Džokerio aspektai, kurie dar labiau priverčia jį pamėgti. Pasaka. Labai tikiuosi, kad Vinas Dieselis nesusipyks su juo ir kitose dalyse mes dar jį pamatysime.
Verdiktas
„Greiti ir įsiutę 10“ – toks pat absurdiškas, nutrūktgalviško veiksmo perpildytas, neprailgstantis dėl savo lengvo siužeto ir be galo kietais kaskadiniais triukais papuoštas kino reginys, kurio didžiausiu cinkeliu tampa beveik į Džokerį persikūnijęs Jasonas Momoa.
Gal tai ir ne geriausia serijos dalis, bet ir ne pati blogiausia, todėl belieka dabar sulaukti kitų dviejų šios finalinės trilogijos dalių, kad sužinotume, koks likimas yra paruoštas jau du dešimtmečius kino ekranuose karaliaujančiai „šeimai“.
Filmo anonsas: