Apie ką mes čia…
Gavusi antrąjį šansą pradėti viską iš naujo, buvusi policininkė Megan įsidarbina milžiniško miesto morgo naktinėje pamainoje. Nauja darbo vieta turi jai padėti užmiršti visus sunkumus, kuriuos jai teko išgyventi per pastaruosius keletą mėnesių. Tačiau neilgam..
Kūrinio turinys
2018 metai sugebėjo mane nustebinti keliais išties nuostabiais siaubo žanro atstovais – originaliai atrodančiu ir puikią atmosferą išlaikančiu siaubo trileriu „Tylos zona“, metaforomis perpildyta siaubo drama „Paveldėtas“ bei 1978 metais pasirodžiusiam originalui prilygstančiu „Helovinu“. Šių trijų gerų filmų man užteko patenkinti savo siaubo alkį, kuris kiekvienais metais vis auga.
Visos kitos žanro juostos arba mane nuvylė, arba privertė jausti agoniją juos bežiūrint. Tas pastarasis jausmas buvo man artimas žiūrint „Tiesa ar drąsa“, „Slendermenas“, „Tykantis šešėliuose“ bei „Nepažįstamieji: Nakties grobis“. Taip pat jaučiausi žiūrėdamas ir šį filmą, kuris iš anonsų atrodė tikrai neblogai.
Veiksmo vieta buvo pasirinkta išties nuostabiai. Nes kas gali būti kraupiau už morgą, kuriame guli numirėliai su demonu priešaky. Bet net ir toks gudrus ėjimas su morgu nepavyko, nes norint sukelti žiūrovui baimę, reikia dar mokėti ją deramai pateikti.
Būtent todėl pradžiai aš noriu trumpai papasakoti apie siaubą, kurio čia beveik nebuvo. Filmo kūrėjai nepristatė mums nieko ypatingo, o tik klišėmis papuoštą „siaubo šoklių“ paradą, kuris buvo toks nuspėjamas, jog nebent nustebintų 80-etę močiutę, kuri niekada nebuvo žiūrėjusi siaubo filmų. Bet ir tai abejoju, ar tai suveiktų. Demono siautėjimas irgi nesukūrė jokio ypatingo efekto, nes scenos su juo ir jo super galiomis buvo labiau juokingos, nei baisios.
Atmetus blogai įgyvendintus siaubo elementus, pirmiausia, kas yra labai svarbu tokio pobūdžio filmuose, tai siužetinės linijos branduolys, nuo kurio viskas ir prasideda. Deja, čia to nėra. Istorija labai chaotiška ir netgi migdanti, nes po visai neblogos pradžios žiūrovai yra priversti geras 40 minučių klausytis visiškai neįdomių pokalbių apie nieką bei stebėti labai jau kvailus pagrindinės filmo herojės veiksmus. Bet net ir prasidėjus veiksmui situacija nepasikeičia, nes filmas yra beviltiškai nuobodus ir nepriverčiantis jausti malonumo nuo rodomų scenų.
Filmo herojai – Megan ir Hana Greis neatsiskleidžia. Mes tik žinome tai, kas mums buvo pateikta filmo aprašyme – viena buvusi policininkė, o kita demono apsėsta mergina. Kas tas demonas, iš kur jis išdygo, kokie jo tikslai – nėra aišku. Nėra aiški ir Megan praeitis bei jos patirtos nelaimės. Taip klaikiai pristatytų veikėjų dar reikia gerai paieškoti.
Net nežinau ką dar čia galima papasakoti. Filmas blogas tiek savo siužetine linija, tiek ir savo herojais bei siaubo elementais. O gaila, nes potencialas tikrai buvo. Prisiminus labai gerą 2016 metų siaubo trilerį „Skrodimas“, kurio veiksmas taip pat vyko morge, ši juosta yra niekingu pasityčiojimu iš jos. Todėl raginu prisiminti šį mano paminėta filmą, nei gadinti sau nervus ir švaistyti laiką bežiūrint šį siaubo žanrui priklausantį niekalą.
Techninė juostos pusė
Kai filmas nekabina savo istorija, tai net ir neblogai atrodanti išorė negali suteikti gero pojūčio peržiūros metu.
Juostos garso takelis gali patikti dėl kelių kraupių muzikinių kompozicijų, kurios mano nuomone geriau būtų panaudotos kokiame išties kokybiškame siaubo filme. Operatoriaus darbas irgi pagirtinas, nes kelios scenos atrodė taip, lyg čia būtų ekranizuotas koks nors „Silent Hill“ ar „Doom“ kompiuterinis žaidimas.
Garso montažas stiprus, bet jis nesukuria jokios ypatingos atmosferos, kuri galėtų bent kažkiek išgąsdinti šio filmo peržiūros metu. Vaizdo montažas vientisas, nors kai kur yra pastebimas chaosas dėl staigių siužetinės linijos posūkių, pagardintų nuspėjamais „siaubo šokliais“.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinį personažą Megan filme įkūnijusi Shay Mitchell buvo nekokia. Išgąstis taip nenatūraliai pasiekdavo jos veidą, jog nė sekundei nebuvo galima patikėti tuo, ką ji išgyvena susidurdama su demonu, užvaldžiusiu Hanos Greis kūną.
Kirby Johnson, kuriai atiteko Hanos vaidmuo, man visai patiko. Kaip demono užvaldyta mergina ji atrodė tikrai įtikinamai ir baisiai. Žinoma, daug ką davė grimas, bet ir jos emocijos buvo išties svarbios šiame pasirodyme.
Antraplanėse rolėse buvo galima pamatyti Grey‘ų Damoną, Maxą McNamarą, Louisą Herthumą, Nicką Thune‘ą ir Staną Katic. Nieko ypatingo jie čia nenuveikė.
Verdiktas
„Hanos Greis egzorcizmas“ – iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodantis siaubo filmas, kuriame siaubas visiškai neveikia dėl 3 paprastų priežasčių: labai nuspėjamų „siaubo šoklių“, visiškai neįdomiai atrodančio susidūrimo su demonu ir nuobodžiai vystomos istorijos, kurią dar prasčiausiu būdu pagardina neišvystyti pagrindiniai juostos personažai.