Tad po tokių pasiekimų buvo tik laiko klausimas, kada gi režisierius Ryanas Coogleris pristatys mums antrąją šio hito dalį. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. visus pasiekė žinia apie pagrindinio mano paminėtos juostos vaidmens atlikėjo Chadwicko Bosemano mirtį, kuri sukrėtė ne tik kino industriją, bet ir kardinaliai pakoregavo studijos planus dėl tęsinio, kurio scenarijus jau buvo paruoštas. Dėl šios tragedijos teko jį iš naujo perrašyti.
Ir dabar, praėjus ketveriems metams nuo „Juodosios panteros“ karaliavimo kino teatruose, mes pagaliau sulaukėme tęsinio, kuris iki premjeros buvo laikomas vienu iš svarbiausių 2022 metų pramoginių filmų. Ar „Juodoji pantera. Wakanda amžiams“ pateisina lūkesčius?
Apie ką mes čia…
Netikėtai mirus Vakandos karalystės lyderiui T‘Čalai, jo sesuo Šuri ir motina Ramonda privalo apsaugoti savo valdas nuo visokiausių išorinių grėsmių. Tačiau net ne pačios stipriausios pasaulio šalys jiems kelia pavojų, o paslaptingos povandeninės Talokano tautos karalius Namoras, kuris visais įmanomas būdais nori pavergti tiek Vakandą, tiek ir visą likusį pasaulį.
Kūrinio turinys
Iki šio naujojo „Marvel“ filmo pasirodymo kino ekranuose buvo bandoma akylai saugoti žiūrovus nuo taip vadinamų „spoilerių“, todėl ir aš, rašydamas šią trumpą apžvalgą, bandysiu kaip įmanoma mažiau atskleisti apie šios juostos siužetą, kuris, beje, nėra jau toks ir prastas.
Didžiausia šios juostos intriga buvo, kas gi taps naujuoju Vakandos gynėju – Juodąja pantera. Todėl iki pat šios istorijos finalo nėra tiksliai žinoma, kokia kryptimi pasisuks Vakandos likimas ir kokį sargą ji turės. Tad būtent dėl to mažyčio siužetinio aspekto žiūrovams, manau, turėtų būti smalsu stebėti iš šono, kokiu būdu kūrėjai nusprendė perteikti šią naują istoriją ir kaip pagarbiai bei nuoširdžiai yra atiduodama pagarba T‘Čalai.
Žinote, vienu momentu net susigraudinau, nes jautrūs, prasmingi ir optimizmo kupini epizodai paveikia emocionaliai, leisdami suprasti, kokį ryškų veikėją prarado „Marvel“.
Tačiau atmetus naujos Juodosios panteros paieškas ir karaliaus T‘Čalos pagerbimą, šiame filme mes turime dar ir visai neblogai pristatytą naują civilizaciją, kuri kelia net didesnį susidomėjimą už pačią Vakandą. Galbūt čia sužaidė mano meilė tokioms senovės Pietų Amerikos civilizacijoms kaip Actekai, kurių atstovais kaip tik čia ir tapo Namoro vedama Talokano kariuomenė. Pats Namoras, kaip pagrindinis filmo antagonistas, gal ir nėra labai jau ypatingas ar pranašesnis savo charizma už kitus „Marvel kino visatos“ blogiukus, bet jo vedama motyvacija ir tikslai yra gerbtini bei pakankamai logiškai argumentuoti, todėl pamėgti šį antagonistą tikrai galima.
Kalbant apie kitus veikėjus, galiu pasakyti, jog T‘Čalos pasitraukimą iš šios serijos kompensuoja Šuri ir jos motina Ramonda, kurios tapo žymiai ryškesniais personažais nei pirmajame filme. Aišku, yra čia tam tikri niuansai, kurie, galbūt, suglumins matriarchatą kritikuojančius asmenis, bet visumoje šių mano paminėtų damų atskiros siužetinės arkos ir jų solidus atsiskleidimas kaip ganėtinai įdomių personažų, mano nuomone, pavyko.
Tiesa, beveik visi kiti antraplaniai veikėjai čia buvo kaip kokie statistai, dėl to beveik nei vienas iš jų nesugebėjo sudominti savo buvimu ekrane.
Filme taip pat nepasigendame gerai sukalto veiksmo ir žvaliai pateikto pasakojimo, todėl nuobodžiauti čia nebus kada. Na, bet kai filmas kainuoja 250 milijonų dolerių, tikėtina, kad jame galėsime išvysti puikius susirėmimus, efektingas gaudynes, įtampą keliančius susišaudymus ir dar daug kitų pliusų. Gal tik pati istorija yra pernelyg ištęsta.
Tad apibendrindamas pasakysiu, jog „Juodosios panteros“ tęsinys gavosi toks pat kokybiškas, kaip ir pirmtakas, o savo istorija gal net ir emocionaliai pranašesnis. Man patiko, nors tai ir nėra geriausias ar vienas iš geriausių „Marvel kino visatos“ filmų, o tiesiog gerai pateiktas pramoginis reginys, kuris suteikia išties gerą laiką kino salėje.
Techninė juostos pusė
Dar vienas „Marvel“ filmas, o tai reiškia, jog tai dar vienas galingais specialiaisiais efektais papuoštas reginys, kuris dar ir žavi savo produkcijos dizainu bei kai kuriais meniniais sprendimais. Vizualiai juosta atrodo kaip saldainis, o ir nuostabus garso takelis su nauja Rihannos daina „Lift Me Up“ priešaky, geru montažu bei judriu kameros darbu suteikia žiūrovams puikų šou. Tad ties tuo nereikia daugžodžiauti, nes ir taip aišku, kad su techniniais aspektais „Marvel“ filmuose beveik visuomet viskas yra gerai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Neliko Chadwicko Bosemano, bet užtat liko Lelitia Wright, Lupita Nyong‘o, Danai Gurira, Winstone‘as Duke‘as, Angela Basset ir Martinas Freemanas, kurie gal ir neatstojo mano paminėto anapilin iškeliavusio aktoriaus šarmo, bet tikrai pasirodė žymiai solidžiau nei pirmoje juostoje. Dar man labai patiko Tenohas Huerta, kuriam atiteko pagrindinio blogiuko vaidmuo. Ir jis kartas nuo karto net pavogdavo visą šou savo trumpais, bet ryškiais pasirodymais ekrane.
Verdiktas
„Juodoji pantera. Wakanda amžiams“ – savo pateiktu veiksmu žvalus, nuoširdžiai emocionalus, siužetiškai šiek tiek ištęstas ir techniškai kietai sukaltas pramoginis filmas, kuriame be įprastų „Marvel“ filmams elementų galime dar pasimėgauti kai kuriais senovės Actekų civilizacijos niuansais.
Todėl jeigu mėgstate „Marvel kino visatai“ priklausančius filmus ir norite atiduoti pagarbą Chadwickui Bosemanui, būtinai eikite į kiną, nes tai yra vienas iš tų reginių, kurį dėl geresnio efekto rekomenduotina žiūrėti dideliame ekrane.
Filmo anonsas: