Horizonte pasirodė dar vienas patraukliai pateiktas animacinis filmukas „Jūrų pabaisa. Rubė Gilman“, už kurį yra atsakingas ilgametis studijos režisierius Kirkas DeMicco ir pilnametražiame kine debiutuojanti Faryn Pearl.
Apie ką mes čia…
Paprasta, niekuo neišsiskirianti šešiolikmetė mokinė Rubė Gilman vieną dieną sužino, kad yra senosios krakenų karališkosios šeimos palikuonė, kuriai vieną dieną bus lemta valdyti Septynias jūras. Tačiau yra viena mažytė problema, kuri gali ne tik Rubei bei jos mamai sukelti labai daug rimtų bėdų, bet ir tapti pavojumi povandeninei giminei, todėl jai negalima artintis prie bet kokio vandens telkinio. Ar Rubė susilaikys? Ir kas skleidžia šį mirtiną pavojų, kuris gali visiems pakenkti?
Kūrinio turinys
Dabar labai madinga animaciniuose filmukuose vystyti paauglių temą ir skirti daug dėmesio jaunų žmonių problemoms, su kuriomis jie susiduria tiek mokyklose, tiek už jos ribų. Manau, kad tai išties puikus sprendimas, nes viso to dėka tiek tėvai, tiek jų atžalos per ganėtinai supaprastintą prizmę gali suprasti tų problemų priežastis, kurių galbūt jie dažniausiai nepastebi ar nenori pastebėti. Ir šis naujas filmukas kaip tik yra tokio pobūdžio. Jame pagrindiniu smuiku groja jaunas ir dar iki galo su savo norais, vertybėmis ir pasaulėžiūra nesusigyvenęs jaunas asmuo.
Be aktualių bei įdomiai pateiktų stereotipinių paaugliams būdingų temų bei visokiausių šiuolaikinių tarp jaunimo vyraujančių tendencijų pavyzdžių, filmukas siūlo dar ir išties smagų bei nenuobodų nuotykį, kuris vienu momentu prajuokina, kitu priverčia susimąstyti. Nemanau, kad jį žiūrint teks nuobodžiauti, nes filmas sugeba išlaikyti dėmesį ir sukelti įtampą reikiamais momentais, o tai gana svarbūs siužetinės linijos pateikimo elementai.
Personažai juostoje klišiniai ir perpildyti įvairiais stereotipais, bet čia ne kūrėjų problema, o bėda su pernelyg dideliu animacinių projektų pertekliumi, dėl ko sukurti kažką naujo ar neįtikėtinai gero kiekvienais metais tampa tiesiog neįmanoma. Na, o šablonai irgi kartais tampa svarbiu įrankiu norint pasiekti žiūrovą, kuris jau yra išlepęs bei tuo pačiu pripratęs prie vieno ir to paties tipažo veikėjų. Filmuke yra blogiukų, kurie atstovauja tam tikrą mokyklinę kastą, taip pat tiksliai pristatyti mokinių tipažai, pradedant tyleniais, moksliukais ir užbaigiant kietuoliais.
Tai pakankamai mielas ir nuoširdžiai papasakotas, humoru pripildytas ir tiesiog smagiai susižiūrintis animacinis pasakojimas, kuriam, manau, verta skirti savo brangų laiką ir nueiti tiek su vaikais, tiek animacijos entuziastais.
Techninė juostos pusė
Man labai patinka, kad studijos „Sony“ animacinis šedevras „Žmogus-voras: į naują visatą“ pateikė naują animacijos standartą, kuris dabar yra kopijuojamas arba tiesiog kino kūrėjai dėl to jaučiasi turintys daugiau laisvės eksperimentams. Šiame filmuke mes matome kiek kitokį animacinį stilių nei kituose jau rutina tapusiose „DreamWorks Animation“ projektuose. Tad animacija filme išties šauni, o garso takelis, kuris kartas nuo karto pagyvina atmosferą ir sukuria ekrane labai šaunų emocionalų pamatą, irgi tampa neatsiejamu šio projekto pliusu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmuką, kaip įprastai, žiūrėjau anglų kalba, todėl komentuoti apie lietuvišką dubliažą tikrai negaliu, nors žinau, kad su didelių kino studijų animacinių filmų įgarsinimu dažniausiai viskas būna labai gerai. Na, o kas turės progą žiūrėti filmą originalo kalba, turės puikią galimybę išgirsti tokių aktorių kaip Jane Fonda, Lana Condor, Toni Collete, Willas Forte‘as, Colmanas Domingas ir Liza Koshy balsus.
Verdiktas
„Jūrų pabaisa. Rubė Gilman“ – kokybiška atrodanti, miela savo nenuobodžiai pateiktu turiniu, prasmingų siužetinių momentų turinti ir tiesiog aktualius paaugliškus klausimus iškelianti studijos „DreamWorks Animation“ juosta, kurią galima žiūrėti tiek šeimos apsuptyje, tiek su suaugusiais animacijos entuziastai.