Tačiau horizonte pasirodė dar vienas ilgai lauktas, nestandartinis, klasikai artimas ir meniškumo kupinas „A24“ siaubo trileris „Kalbėk su manimi“, kuris tapo Australijoje žinomo „YouTube“ dueto Danny‘io Philippou bei Michaelo Philippou debiutu pilno metro kine.
Ar šis jų pirmasis bandymas yra išties toks geras, kaip apie jį kalba užsienio kino kritikai bei žiūrovai? Tuoj aš Jums viską atskleisiu apie šį šiurpų reginį ir padarysiu tai išvengiant visų įmanomų „spoilerių“.
Apie ką mes čia…
Pastaruoju metu „TikTok“ socialiniame tinkle plinta iš pažiūros nekaltas, bet tuo pačiu itin didelį adrenaliną sukeliantis spiritizmo žaidimas „Kalbėk su manimi“, kurio metu jauni žmonės bando prisikviesti demoną, kad jis trumpam laikui juose apsigyventų. Šiuo žaidimu susidomi ir nieko iš kitų neišsiskirianti paauglė Mija bei jos bičiulė Džeidė, kurios, vedamos asmeninių tikslų, irgi nusprendžia neatsilikti nuo mados. Tačiau netrukus jos padaro kai ką neatleistino, kas gali tiek joms, tiek ir jas supantiems žmonėms sukelti labai daug problemų.
Kūrinio turinys
Iš pažiūros, šis naujas siaubo trileris kažkiek primena tuos standartinius pasakojimus apie nekaltus demonų iškvietimus, visokiausias Vidžų lentas ar apsėdimus. Bet taip iki galo nėra, nes tai pakankamai originaliai papasakotas, priartintas prie šiuolaikinių realijų ir tarp jaunimo vyraujančių populiarių tendencijų filmas, kuris šiurpina ne vien savo išties puikiai įterptais į siužetą „siaubo šokliais“, bet dar kai kurių žmonių neatsakingais poelgiais. O taip, filmas išties gerai parodo, kokią stiprią įtaką jauniems bei ne itin daug mąstantiems žmonėms turi visokie socialiniai tinklai.
Svarbu filme dar ir tai, jog pats apsėdimas bei demono iškvietimas irgi yra pateiktas iš įdomios bei iki šiol kine nematytos perspektyvos. Dėl ko siužetas įgauna savotišką intrigą, o žvaliai pateikta ir nenuobodžiai išvystyta idėja priverčia mėgautis kiekvienu šios juostos momentu. Visgi tai neištęstas, įtemptas ir, kas svarbiausia, nebukai pristatytas siaubo žanrui priklausantis projektas, kurio stipriausiu koziriu kaip tik ir tampa jo sklandžiai vystoma istorija.
Vengdamas „spoilerių“ apie šios juostos siužetą, noriu šiek tiek pakalbėti apie bendrą siaubo koncepciją. Filmas yra išties baisus, nepatogus ir sugebantis ne vieną kartą gerai išvesti iš pusiausvyros vien dėl visų tų nemalonių apsėdimo akimirkų ir visiškai nenuspėjamai įtrauktų į visumą staigių gąsdinimo elementų. Tad bent jau man, žmogui, kuris dažniausiai žiūrėdamas siaubo filmus išlaiko ramybę, ši juosta privertė ne vieną kartą gerai krūptelėti.
Veikėjai filme taip pat puikūs. Tiksliau, gerai čia buvo pateiktas žvilgsnis į šiuolaikinį „TikTok“ kartos jaunimą, kuris dėl didesnių peržiūrų ar populiarumo gali padaryti bet ką, kad tik būtų pastebėtas. Na, o pagrindinė veikėja Mija, kurios tikslas buvo šiek tiek kitokie norai, tapo elementariu taip vadinamos „virusinės“ socialiniuose tinkluose paplitusios tendencijos auka.
Bet jos charakteris, jos noras išsigelbėti ir, aišku, jos asmeninis požiūris į artėjančią tragediją tapo išties rimtu spyriu tiek jai, tiek ir pačiai istorijai. Dėl ko žiūrėti į jos bandymus atsikratyti demono buvo ne tik įdomu, bet kartu ir jaudinančiu potyriu, nes šiokią tokią empatiją šis veikėjas tikrai sugeba sukelti.
Tad apibendrinus, galiu tik pasakyti, jog tai ne tik baisus bei šiurpią keliantis kino reginys, bet kartu dar ir geras filmas, kurį, be abejo, rekomenduoju pasižiūrėti kiekvienam žanro entuziastui. Na, o man čia kol kas baisiausias 2023 metų projektas, kurį, manau, bus tikrai sunku perspjauti artėjantiems rudens hitams.
Techninė juostos pusė
Mane visuomet žavėjo siaubo filmai, kurių biudžetas neviršydavo 5 milijonų dolerių ribos, bet jie savo kokybe dažnai lenkdavo žymiai brangesnius tokio pat pobūdžio projektus. Ir čia mes turime vieną iš tokių pavyzdžių, kai bendras vizualus turinys atrodo tiesiog fantastiškai dėl kruopštaus produkcijos dizaino ir ne ką mažiau kruopštaus meninio apipavidalinimo.
Garso takelis filme irgi fenomenalus dėl to, jog jo dėka buvo sukuriama tokia nejauki ir baugiai patraukli atmosfera. O puikiai istoriją sukalęs vaizdo montažas, žvalumu pasižymintis bei įvairiausiomis filmavimo technikomis papuoštas kameros darbas ir, aišku, galingas garsas leido šiai juostai pavirsti į išties kokybišką ir dėmesio vertą reginį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Juostoje pasirodė ne itin žinomi veidai, kas irgi buvo filmui į naudą. Ir vaidino visi iki vieno įtikinamai, todėl kažkaip išskirti man kažko konkretaus iš antraplanių aktorių net nesinori. Paminėsiu kelias pagrindines šio filmo žvaigždes, kurios ekrane spindėjo labiausiai.
Visos istorijos epicentre atsidūrė Sophie Wilde, kurios įvairios emocijos įtikino, o išreikšta baimė buvo išties natūrali, dėl ko patikėti tiek ja, tiek tuo, kas aplink ją dėjosi, asmeniškai man buvo pakankamai lengva. Dar įtikino Alexandros Jensen įkūnyta Džeidė ir Railį suvaidinęs Joe‘is Birdas. Tad visa ši trijulė ir buvo esminis šio pasakojimo variklis.
Verdiktas
„Kalbėk su manimi“ – originaliai ir šiurpiai papasakotas, nemažai kokybiškai į siužetą įterptų „siaubo šoklių“ turintis, socialinius tinklus bei nuo jų priklausomą jaunimą savotiškai pašiepiantis ir visiškai neprailgstantis savo trukme australietiškas siaubo reginys, kuris be jokių abejonių tampa vienu iš ryškiausių žanro atstovų 2023 metais.
Filmo anonsas: