Tačiau pasibaigus „Begalybės“ sagai su filmu „Žmogus-Voras: toli nuo namų“, viskas pavirto į tikrą chaosą bei milžinišką nuosmukį, kuris dabar jaučiasi kaip niekad stipriai. Filmai jau neužsidirba pakankamai, televiziniai projektai nesulaukia tiek daug dėmesio kaip pradžioje, o ir šios penkiolika metų vystomos serijos ateitis atrodo miglotai dėl daugybės įvairiausių problemų. Todėl ir ažiotažas pastaraisiais metais yra nuslūgęs, nes žmonės elementariai bijo dar kartą nusivilti tuo, ką jiems bando eilinį kartą prakišti „Marvel“ ir „Walt Disney“ studijoms tarnaujantys kūrėjai.
Šie metai jau atnešė du filmus – nuviliantį, bet visai žiūrovišką, trečiąjį „Skruzdėliuką“ ir puikią trečiąją „Galaktikos sergėtojų“ dalį. Tik svarbu neužmiršti, kad pastarojo filmo sėkmė priklausė nuo to, jog prie projekto dirbo šią seriją dievinantis Jamesas Gunnas, kuris jau paliko „Marvel“ dėl geresnių kūrybinių galimybių „Warner Bros“ studijos ruošiamoje naujoje „DC“ serijoje.
Ir štai, turime dar vieną nereikalingą, bet kažkodėl dienos šviesą išvydusį 2019 metų hito tęsinį „Kapitonė Marvel 2“, kuriam sukurti buvo paskirta visiškai nieko apie komiksus neraukianti, bet visai gerą filmą „Bitininkas“ savo filmografijoje turinti režisierė Nia DaCosta.
Apie ką mes čia…
Buvusi JAV oro pajėgų pilotė ir dabar viena iš galingiausių visatos sergėtojų – Kerolė Denvers, su kurios įsikišimu buvo nugalėtas pats Tanosas, susiduria su mažyte problema. Ji, kartu su dviem panašias supergalias turinčiomis herojėmis Kamala ir Monika, atsiduria anomalinėje kirmgraužoje. Kodėl jos ten atsidūrė? Kas yra už tai atsakingas? Ir kaip visi šie įvykiai paveiks visatą? Trijulei teks skubiai rasti atsakymus į šiuos klausimus, nes kitaip gali įvykti tikra katastrofa.
Kūrinio turinys
Nepagalvokite, kad iš didelio „Marvel“ gerbėjo pavirtau į visišką šios kino serijos priešininką, bet kartais reikia susitaikyti su tuo, kad kažkada išties kokybe pasižymėjusi kino studija pastaruoju metu pristato vieną už kitą blogesnius filmus ir serialus. Taip, ketvirtoji ir penktoji fazės turėjo kelis išties vykusius filmus, bet bendra vientisos istorijos koncepcija, kuri buvo „Begalybės“ sagoje, dabar vystomoje „Multivisatos“ sagoje, pavirto į visišką nesusipratimą.
Tačiau tikrai nežadu rašyti, kas dėl to kaltas ir kodėl viskas taip vyksta, nes tiesiog noriu apžvelgti naują filmą, kuris, nors ir visiškai niekuo neypatingas, bet nėra jau toks blogas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio pamačius jo anonsus.
Kaip visuomet apsiribosiu nuo „spoilerių“, todėl trumpai ir aiškiai pasisakysiu, kodėl šį filmą galima pasižiūrėti, bet kartu jis ir nesukels jokių didesnių emocijų, kaip kiti „Marvel“ filmai.
Vienintelis dalykas, kuris mane šiame filme sužavėjo, tai jo išties neblogas, lengvumu alsuojantis, nors ir visiškai nuvalkiotas, humoras. Tad pasijuokti iš kuriozinių situacijų čia išties galima, o ir bendrai ši dalis yra panaši į savotišką komediją, kas nėra blogai. Aišku, reikia tada užmerkti akis į tai, kad ši juosta priklauso didingai „Marvel“ kino visatai, nes kitaip įspūdis nebus toks smagus. Taip, taip, čia aš bandžiau save guosti ir ieškoti pliusų šiame nykiame pasakojime.
Filmas nėra nuobodus, kas irgi žiūrovui į naudą, bet visas tas veiksmas, gaudynės, teleportacijos, susidūrimai su priešais atrodo taip blankiai, kad didesnio įspūdžio veiksmo planas tikrai nepadaro. Ypač dar dėl to, kad visa tai mes jau esame matę kituose šios serijos projektuose. Tad taip, nieko naujo šis filmas kaip ir nepademonstravo, o čia jau yra rimtas pareiškimas, kad su idėjomis studijoje ne viskas taip ir gerai.
Filme turime tris pagrindinius veikėjus – Kerolę Denvers, Moniką Rambo ir Kamalą Kan, o su jomis vienu ar kitu būdu kontaktuoja Nikas Fiuris. Gaila tik, kad visi šie paminėti veikėjai stovi vietoje ir visiškai neevoliucionuoja, todėl ir jų siužetinės arkos pateiktos visiškai paprastai, tiesiog neįtraukiančiai. Trumpai kalbant – personažai nesukelia jokios simpatijos ir dėl jų visiškai nesinori jaudintis.
Na, ir svarbiausias klausimas - ar šis filmas veda mus į naują „Marvel“ skyrių? Kaip ir taip. Bet tai ne tas projektas, kuris turėtų labai daug įtakos būsimiems „Keršytojų“ filmams, o tiesiog dar vienas pasipinigavimo būdas iš 2019 metais milijardą dolerių užsidirbusios istorijos.
Tiesa, kaip ir priklauso „Marvel“ kino serijai, jūsų lauks viena scena po titrų. Palaukite, nes ji, bent jau man, pasirodė labiau intriguojanti, nei visa juosta.
Techninė juostos pusė
Kainavo filmas virš 200 milijonų dolerių, kas, žinoma, matosi ekrane, bet labai jau išskirtinio vizualaus pateikimo tikrai nėra. Palyginkime „Galaktikos sergėtojų“ paskutinį filmą su šiuo projektu ir pamatysime ryškius skirtumus tarp pasaulių, kuriuos jie pristatė. Jameso Gunno filme viskas buvo išdirbta kruopščiai ir įdomiai, o čia kažkaip vangiai ir nuobodžiai.
Aišku, specialieji efektai tikrai geri, garso takelis irgi nuteikiantis žvaliai peržiūrai, bet užtat vaizdo montažas įneša į visumą daug chaoso. Atrodo, kad filmas buvo klijuojamas bet kaip, kad tik kūrėjai galėtų išgauti iš jo bent kokią nors rišlią istoriją. Operatoriaus darbas ir meninis apipavidalinimas tvarkingi, tad dėl jų priekaištų tikrai neturiu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindiniai filmo aktoriai, kurie jau ne vieną kartą buvo pasirodę „Marvel“ kino visatoje, kažkaip ypatingai čia neblizga, todėl ir jų įkūnyti personažai liko tokie, kokius mes jau matėme anksčiau. O iš senbuvių filme turime „Oskaro“ laureatę Brie Larson su Samueliu L. Jacksonu ir televiziniuose „Marvel“ studijos projektuose matytas Teyonah Parris („VandaVizija“) bei Iman Vellani („Mis Marvel“).
Na, vaidino tai ši mano išvardinta kompanija neblogai, bet, kaip jau užsiminiau, nieko pernelyg ryškaus ar verto dėmesio jų vaidyboje nepastebėjau.
Dar filme turime Gary‘į Lewisą, Parką Seo-jooną, Zawe Ashton, Saagarą Shaikhą, Zenobią Shroof ir Mohaną Kapurą.
Verdiktas
„Kapitonė Marvel 2“ – turintis kelias išties smagias akimirkas, nuvalkiotą, bet „Marvel“ komiksų ekranizacijoms būdingą humorą ir išties puikius aktorius, šis 2019 metų kino hito tęsinys kaip ir bando suteikti žvalią pramogą žiūrovui, bet galiausiai nuvilia savo neapibrėžtumu ir itin idiotiškais siužetiniais sprendimais. Ir nors tai ne vienas blogiausių šios kino visatos filmų, bet ir tikrai ne tas, kurį norėtųsi kada nors pakartoti.
Filmo anonsas: