Na, o ar šis pompastika alsuojantis fantastinis veiksmo filmas pateisina lūkesčius ir nusipelno žiūrovų dėmesio, atsakysiu vėliau.
Apie ką mes čia…
Geriausias savo srities specialistas, policijai padedantis galvų medžiotojas Džekas O’Mailas, vieną dieną pats pakliūva į spąstus. Pagrobtas ir pristatytas į jam neaiškią vietą, vyras sužino, kad turi reikalų su slapta Šiaurės ašigalio tarnyba, kuriai reikia jo pagalbos surasti neseniai pagrobtą Kalėdų senelį. Iš pradžių nepatikėjęs, bet vėliau įtikintas, Džekas sujungia jėgas su tarnybos vadu Kalumu ir jo pavaldiniais, su kuriais jis ne už ilgo leisis į pavojingą, nutrūktgalvišką, bet labai svarbią visai žmonijai misiją.
Kūrinio turinys
Kiek gi yra tų filmų apie Kalėdų gelbėjimą... Net nesuskaičiuoju, tačiau smagu, kad kiekvienais metais kino ekranuose pasirodo vienas ar kitas gražiausioms metų šventėms nuteikiantis projektas. O čia dar ne šiaip sau eilinis projektas, o visas prabangiai atrodantis blokbasteris. Taip, manau čia tinkamas šios juostos apibūdinimas, nes visgi jos produkcijai buvo išleisti nemaži pinigai, kas ir matosi ekrane.
Tik ne visuomet dideli pinigai sugeba sugeneruoti geras idėjas, ką ir įrodo šio filmo chaotiškai sukalta ir iš daugelio kalėdinių klišių, legendų bei tradicijų susidedanti nuotykių perpildyta istorija. Žiūrėti į visa tai yra smagu, nieko nesakau, bet kartais atrodo, jog visko yra tiesiog per daug. Gavome savotišką šventinę mišrainę su veiksmo nestokojančiais ir visai neblogo humoro perpildytais epizodais. Na, ir svarbiausias niuansas – viskas yra pernelyg nuspėjama, todėl kokios nors intrigos siužeto vystyme tiesiog nėra.
Bet tokius filmus einama žiūrėti dažniausiai ne dėl siužeto, o dėl pramogos, kuri šiuo atveju išryškinama dėka energingai pateikto veiksmo, šmaikštumu perpildytų kuriozinių situacijų ir, aišku, nuotykių dvelksmo kiekvienoje scenoje. Jau nekalbu apie išties ryškius, nors ir kažkiek šabloninius veikėjus, kurie leidžia pasijusti taip, lyg žiūrėtum kokį nors 2000-ųjų pradžios filmą. Pavyzdžiui „Kodas L.O.B.I.A.I.“ ar „Čarlio angelai“.
Tad kalbant apie veikėjus, galiu tik pasakyti, jog jie filme turi visai nemenką svorį, o ir jų charizma paperka, todėl net nesinori kreipti dėmesio į jau minėtas klišes. Pagrindinis duetas – Džekas ir Kalumas atstovauja taip vadinamus visiškai skirtingo charakterio porininkus (pvz. blogas faras, geras faras), kurių savotiška priešprieša ir pirminė antipatija tampa neblogu postūmiu jų priverstiniam bendradarbiavimui. Dėl to yra iš ko pasijuokti. O tai labai svarbu žiūrint tokio pobūdžio filmą. Pats Kalėdų Senelis - netipinis, nors, aišku, kūrėjai nelabai toli nuėjo nuo visų tų su juo susijusių tradicijų, tačiau suteikė jam išskirtinumą. Iš dalies toks žingsnis tapo visai ryškiu šios juostos siužetinės linijos cinkeliu. Turime dar ir kitų personažų, bet, manau, jog mano paminėta trijulė buvo labiausiai išryškinta.
Tai tiek, nes ką čia daug pasakoti apie tokios paprastos juostos turinį, kai ji pirmiausiai yra skirta suteikti smagią pramogą kino salėje. Nieko ypatingo, bet pažiūrėti tikrai verta, nes gi koks Kalėdų laukimas be kalėdinio filmo ir dar kine. Teisingai, nekoks. O „Kodas raudonas“ tam puikiausiai tinka.
Techninė juostos pusė
Kaip jau rašiau, turime reikalų su 250 mln. dolerių kainavusiu (kai kurie neoficialūs šaltiniai teigia ir apie 300 mln.) blokbasteriu, kuris atrodo šauniai, jeigu pasižiūrėsime į produkcijos dizainą ir meninį apipavidalinimą. Taip pat specialieji efektai atrodo visai gerai, nors CGI kai kuriais momentais buvo pernelyg akivaizdus. Čia kalbu apie scenas, kurios vyko dienos metu, nes kaip visi žino, norint nuslėpti kompiuterinę grafiką, geriausia tą daryti tamsesniu paros metu arba kokioje nors tamsesnėje patalpoje, jeigu kitaip nesigauna.
Muzika filme smagi ir suteikianti kalėdinę nuotaiką, o ir veiksmo epizodai su žvaliais muzikiniais intarpais taip pat reguliariai pagyvina atmosferą. Vaizdo montažas tvarkingas, kaip ir garso montažas, kuris buvo sustiprintas pačiose efektingiausiose filmo vietose.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vienas geriausiai apmokamų pasaulio aktorių Dwayne’as Johnsonas atliko sau standartinį pasirodymą, todėl apie jo vaidybinius sugebėjimus neverta net kalbėti. Užtat pradžiugina Kalėdų Senelio vaidmenį gavęs „Oskaro“ laureatas J.K. Simmonsas, kurio charizma liejosi per kraštus.
Na, o viso filmo dvasia tapo Chrisas Evansas arba tiesiog buvęs Kapitonas Amerika. Tiesą sakant, būtent jis ir privertė mane laukti šio filmo, nes be galo jį mėgstu, o ir komiškus personažus jam sekasi vaidinti kuo puikiausiai. „Kodas raudonas“ yra puikus to įrodymas.
Filme taip pat galima pamatyti tokius aktorius kaip Lucy Liu, Bonnie Hunt, Kiernan Shipka, Nicką Krollą ir Kristoferį Hivjų.
Verdiktas
„Kodas raudonas“ – nuspėjamas dėl klišinio siužeto, kalėdinės nuotaikos užtaisą garantuojantis, smagus dėl efektingai atrodančių veiksmo scenų, techniškai kokybiškas, neblogu humoru papuoštas ir charizmos nestokojančių aktorių perpildytas projektas, kuris skirtas elementariai kino pramogai.