Jaunasis kino kūrėjas kviečia į jau ne kartą kino ekranuose matytą nuotykį po „Kaukolės salą“, kuriame žiūrovams bus pateikta visiškai nauja, į įspūdingus specialiuosius efektus įvyniota vizija apie milžiniškos beždžionės Kongo pasipriešinimą žmonėms ir paslaptingoje saloje gyvenantiems gyviams.
Apie ką mes čia...
Lydima profesionalių karių, mokslininkų grupė patenka į paslaptingą, rūku apgaubtą salą, kurioje tikisi atrasti atsakymus į itin svarbius klausimus, kurie galėtų paneigti arba patvirtinti pabaisų egzistavimą. Tačiau, vos tik ekspedicijos nariai įžengia į svetimą teritoriją, juos ne itin šiltai pasitinka salos karalius Kongas. Bet jie net nenutuokia, jog milžiniška beždžionė – tai ne didžiausia staigmena, kurią pateiks sala...
Kūrinio vidus
Prieš pradedant lengva forma analizuoti filmo „Kongas: Kaukolės sala“ pliusus ir minusus, noriu pranešti, jog tie žiūrovai, kurie tikisi 2005 metų Peterio Jacksono režisuoto filmo „King Kongas“ tęsinio, bus nusivylę. Filmas nėra ne tik žymios, prieš dvylika metų pasirodžiusios juostos, pratęsimas, bet jis neturi nieko bendro ir su 1933 metų pirmtaku. Tai autonominis projektas, kuriame milžiniškos beždžionės Kongo istorija pateikiama iš visiškai kitokios perspektyvos, kuri labiau artima 1976 ir 1986 metų filmams.
Kitas svarbus momentas – tai yra antrasis numatytos trilogijos filmas, kurios finale didžiuosiuose kino ekranuose bus pateikta amžiaus dvikova tarp dviejų legendinių pabaisų – Kongo ir Godzilos. Todėl galima teigti, jog „Kongas: Kaukolės sala“ yra 2014 metų filmo „Godzila“ priešistorė. Ir čia nudžiuginsiu – Kongo filme yra labai daug, ne taip, kaip minėtame filme apie Godzilą, kuriame gigantiškam driežui buvo skirta dešimt minučių ekraninio laiko.
Belaukdamas šio filmo buvau šiek tiek skeptiškai nusiteikęs, nes kai kurie filmo anonsai mane labai pradžiugino, tačiau kai kurie atrodė taip, lyg žiūrovams būtų ruošiamas dar vienas „trash“ stiliaus projektas. Ir žinant „Warner Bros.“, kuri pastaraisiais metais sugeba gerai nuvilti, nuojauta apie juostos prastumą galėjo pasitvirtinti. Bet taip neįvyko. Filmas - labai energingas ir, svarbiausia, kitoks nei ankstesni projektai Kongo tema.
Filmą galima vertinti iš kelių pozicijų. Pirmiausia – tai nuotykių filmas, kuris kaip ir daugelis nuotykių filmų leidžia žiūrovams atsidurti pavojingai atrodančiame pasaulyje, kuris yra apgaubtas paslaptimi. Būtent „Kaukolės sala“, apie kurią sužinojome dar 1933 metais, tapo neatsiejamu akcentu visiems filmas apie Kongą. Ir jeigu 1933 ir 2005 metų filmuose buvo pateiktas priešistorinis ir žmogaus nepaliestas pasaulis, kuriame karaliavo visokie išnykę gyviai kaip dinozaurai, tai šioje juostoje to nepamatysime.
Tai yra naujai atrodantis pasaulis, kuriame sutinkame Kongą ir kraugeriškus padarus, kurie anksčiau nepasirodydavo jokiame šios temos filme. Kas matė filmą „Godzila“ pastebės, jog visi pagrindiniai iš po žemių atkeliavę monstrai savo pateikimu yra labai giminingi Muto pabaisoms, su kuriomis kovėsi legendinis driežas. Taigi, naujovių tikrai netrūksta, jeigu kalbame apie filme pateikiamą aplinką.
Antra – juosta labai primena karinius veiksmo filmus, kurių veiksmas vyko Vietname. Ir kūrėjai to neslėpė. Jie norėjo sukurti tokį pabaisų filmą, kurį būtų galima vadinti „Šių dienų apokalipse“, tik su milžiniškais padarais. Militaristinė filmo dalis yra puiki. Gauname visko, ko galima tikėtis iš tokio pobūdžio juostų – susišaudymus, kietus herojus, vyriškus juokelius ir pragarą, kuriame teko pabuvoti kiekvienam iš juostoje pateikiamų veikėjų. Ir jeigu būtų galima trumpai apibūdinti bendrą vaizdą, tai kino ekranuose vaizduojamas toks tikroviškas pasaulis, kuris susiduria su išgalvotu, ir kas svarbiausia – vienas kitam netrukdo.
Pati istorija niekuo neypatinga. Tai tiesiog standartinę siužetinę liniją turinti istorija apie kvailus mokslininkus, kurie nieko nesakydami apie misijos pavojus, pražudo daugelį paprastų vyrukų. O tie, kurie galiausiai išlieka gyvi, norėdami išnešti savo sveiką kailį, turi stoti akis į akį su labai didžiuliais pavojais. Bet žinot, tai yra didžiausias filmo siužetinės linijos pliusas.
Gerai dar ir tai, kad žiūrovams eilinį kartą nepateikiama romantiška Kongo meilė moteriai arba kitų skystų momentų, kurie visiškai nederėtų šiam brutaliam monstrų pasirodymui kine. Na, o kalbant apie herojus, tai nė vienam iš jų nebuvo leista atsiskleisti, išskyrus Henkui Marlou. Kiti herojai neįdomūs, todėl bežiūrint juostą nepasigendi, kai vienas ar kitas iš jų miršta. Toks sumanymas iš kūrėjų pusės buvo protingai apgalvotu žingsniu. Yra juostos siužetinėje linijoje konkretus tikslas – išlikti gyviems, o ne pasakoti nesąmoningai atrodančių pasakų apie sunkią vaikystę ir patriotizmą vardam tėvynės. Tegul tai lieka „Transformeriams“ ir Michaelo Bay‘aus amerikietiškos svajonės propagandai.
Veiksmo plane, be jau minėtų susišaudymų ir sprogimų, nemažai dėmesio gauna Kongo ir jo kraupiai atrodančių priešininkų kovos. Ypatingai žavi paskutinė, finalinė kova su didžiausiu padaru, kuris, tiesą sakant, kai kuriais momentais sugeba neblogai išgąsdinti savo staigumu. Ir nors filme ne tiek ir daug kraujo, kiek turėtų būti, bet jo pakanka, kad suvoktum, kokiame pragare atsiduria pagrindiniai herojai. Ir tokių scenų juostoje yra keturios, kurios su kiekviena vis labiau įtraukia į šios juostos peržiūrą.
Trumpai tariant ir neišpasakojant visų juostos privalumų, tie, kurie mėgsta gerai sukaltą veiksmą, nuotykius ir naujus pasaulius, būtinai turi pasižiūrėti filmą „Kongas: Kaukolės sala“. Pats šią juostą su malonumu pasižiūrėsiu antrą kartą, kai ji pasirodys Blu-Ray formate, nes kine užtenka ir vieno karto, kad gautum visas reikiamas emocijas.
Tikėkimės, jog 2020 metais pamatysime dar didingesnę Godzilos ir Kongo akistatą, kuri žada būti vienu iš įdomiausių tų metų kino įvykių. Visgi tokio dydžio Godzilos ir Kongo kine mes dar nematėme.
Techninė juostos pusė
Filmo techninė pusė taip pat turi labai didelę įtaką juostos kokybei. Puikūs specialieji efektai, kurie atrodo visai tikroviškai, tampa labai stipriu koziriu šio filmo pasakojamai istorijai, kuri ne tik, kad nepabosta, bet ir sužavi dėl išradingai atrodančių pabaisų ir pasaulio, kuriame jie gyvena. O visa tai gaubia kokybiška trimatė erdvė, kuri leidžia dar labiau priartėti prie tragedijos rodomos kino ekrane.
Dar vienu stipriu vizualiniu filmo akcentu tampa dekoracijos ir herojų kostiumai, kurie puikiai atitinka rodomą laikotarpį. Taip pat gerą atmosferą suteikia ir garso takelis, kuris man labai primena žaidimą „Mafija III“. Kodėl? Nes muzika, kuri skamba visos juostos metu, yra identiška kompiuterinio žaidimo garso takeliui. Filme galima išgirsti tokius žymius gabalus kaip The Chamber Brothers dainą „Time Has Come Today“, grupės The Hollies hitą Long Cool Woman“, Black Sabbath muzikinį šedevrą „Paranoid“ ir netgi The Stooges dainą „Down on the Street“. Muzikinės kompozicijos, kurias filmui sukūrė kompozitorius Henry‘is Jackmanas taip pat turi savito išskirtinio žavesio, ypatingai, kai jos skamba epiškiausių dvikovų metu.
Operatoriaus darbas be priekaištų. Labai efektingai atrodo visi susidūrimai su monstrais, nekalbant apie susišaudymų scenas, kurios taip pat sugeba sukurti reikiamą įtampos užtaisą ilgam laikui.
Istorija labai žvali, nenusibostanti ir įtraukianti. Ir viskas dėl kokybiškai atlikto vaizdo montažo, kuris reikiamu metu leidžia juostai svyruoti taip „PG-13“ ir „R“ reitingo. Ne ką mažiau svarbus yra garso montažas, kuris leido dar labiau įsigilinti į ekrane rodomų kovų epiškumą, žiūrovui priartinant veiksmo epicentrą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmo aktorių kolektyvo galėtų pavydėti net ir patys geriausi „Oskariniai“ filmai, nes tiek daug talentingų ir charizmatiškų žmonių vienoje vietoje galima pamatyti labai retai. Tačiau, turėdami tokį galingą kolektyvą, kūrėjai visiškai neišnaudojo jo potencialo.
Aktorė Brie Larson, kuri 2016 metais buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos auksine statulėle, pasirodė labai neišskirtinai. Galima sakyti, jog tai pilkas, neįdomus, greitai užsimirštantis pasirodymas. Tą patį galima priskirti ir kitam talentingam aktoriui, britui Tomui Hiddlestonui, kurio charizma šįkart buvo bevertė. Jis suvaidino labai nykų ir visai nesimpatišką veikėją, kurį galėjo atlikti bet koks nežinomas aktorius.
Užtat antraplaniai herojai kaip Henkas Marlou ir Prestonas Pakedas, kuriuos atliko Johnas C. Riley ir Samuelis L. Jacksonas, netgi labai krito į akis. Bet čia filmo režisieriaus dėka jie tapo šios juostos žvaigždėmis, nes kino kūrėjui pavyko parinkti herojus pagal šių atlikėjų tipažą.
Kiti antraplaniai aktoriai kaip Johnas Goodmanas, Johnas Ortizas, Toby‘is Kebbelis ir Shea Whighamas filme tiesiog buvo. Smagu, bet jų rolė itin nereikšminga bendram juostos kontekstui. Užtat buvo smagu vėl kartu matyti filmo „Tiesiai iš Komptono“ žvaigždes Corey‘į Hawkinsą ir Jasoną Mitchellą. Tik gaila, kad jų potencialas irgi nebuvo iki galo išnaudotas.
Verdiktas
„Kongas: Kaukolės sala“ – rimtai atrodantis pasiruošimas žūtbūtiniam Kongo ir Godzilos susidūrimui, kurio didžiausiu privalumu tampa staigus ir įtampos nestokojantis siužetas, puikūs specialieji efektai, kokybiška trimatė erdvė, brutalios pabaisų kovos bei visiškai nauja pažintis su legendine ir paslaptimis apgaubta Ramiojo vandenyno vidury esančia sala, kurioje karaliauja milžiniška beždžionė.
Filmo anonsas: