Apie ką mes čia…

Norėdamas paįvairinti savo išties puikų gyvenimą ir pasiekti dar didesnes aukštumas, britas Roris O‘Hara nusprendžia su savo amerikietiška šeima sugrįžti į tėvynę ir ten pradėti naują etapą. Ten jis įsigyja didelį namą, gauna puikią poziciją darbe ir šalia turi nuostabią šeimą. Viskas lyg pasakoje. Tačiau su laiku viskas pasikeičia ir džiaugsmas nublanksta, o nauja vieta Roriui ir jo šeimai atrodo lyg svetima. Prasideda konfliktai ir tai, kas galiausiai gali sugriauti viską, ko taip įnirtingai siekė vyras.

Kūrinio turinys

Atvirai pasakius, net nežinau kaip man vertinti šį filmą. Nes tai asmeniškai man vienas nuobodžiausių šių metų kino projektų, kurį teko žiūrėti kine. Bet iš kitos pusės, šis filmas iš dalies toks ir turėjo būti, nes tema, kurią pasirinko režisierius Seanas Durkinas, apsiribojo vienos šeimos idile ir jos gyvenimo užkulisiais. Gaila tik dėl vieno – režisieriui nepavyko savo pasakojimu pernelyg sudominti, o tai ir tapo labai sausos peržiūros priežastimi. Bent jau man tai tikrai.

Visas šios juostos siužetinės linijos dėmesys rutuliojasi aplink keturis šeimos narius, kurie turi savo paslapčių ir visokiausių norų, o nauja vieta, kurioje jie pradeda naują gyvenimo etapą, juos suvaržo ir priverčia elgtis visiškai keistai bei neapgalvotai. Tad manau ir pradėsiu kalbėti apie personažus, nes tik jie vieninteliai kažkaip leido bent truputį pasimėgauti šiuo kino projektu.

Taigi, dėmesys atitenka šeimos galvai Roriui O‘Harai bei jo naujiems planams įsitvirtinti Anglijoje. Ir šis personažas atsiskleidžia iš kelių perspektyvų, jog netgi vienu momentu ekrane yra sukuriama savotiška intriga aplink jį ir jo turtus. Tai man buvo pats įdomiausias juostos aspektas, nes išties buvo smalsu, kokiu būdu jam pavyko taip praturėti ir iš ko jis gali leisti gyventi taip, kaip jis gyvena. Taip pat puikiai buvo išreikšta ir jo žmona Alison. Ji man tapo labiausiai nekenčiamu filmo personažu, nors kai kurios jos replikos buvo be galo teisingos ir atveriančios akis į daug ką. Bet visumoje, tai išlepinta tipinė patogaus gyvenimo užsimaniusi „kalė“, kuriai sunku simpatizuoti dėl jos daromų poelgių ir požiūrio į vyrą. Vaikai filme irgi turi ką pasakyti ir tuo pačiu parodyti, todėl ir jų indėlis į siužetą buvo be galo svarbus. Gaila tik, kad pats siužetas niekur neveda.

Manau, kad daugiau apie šią istoriją nieko nepasakysiu, nes kitaip tektų išpasakoti visas smulkmenas, kurios išvis sugadintų Jums peržiūrą. Tad apibendrinus pasakysiu, jog jeigu Jums patinka labai lėti ir niekur nevedantys siužetai, šis filmas apie tamsią vienos šeimos dramą gal ir suteiks Jums šiokį tokį malonumą. Aš, deja, jo negavau, todėl išeidamas iš kino salės nesijaučiau pernelyg entuziastingai, o ir peržiūros metu kelis kartus primerkiau akis, nes filmas mane bandė užtraukti ant miego.

Techninė juostos pusė

Jeigu kalbėsime apie šio pasakojimo išorę bei jo techninius privalumus, tai juosta tikrai turi ką pasiūlyti. Bent jau vizualiai, šis filmas išties atrodo net labai pagirtinai. Čia mes gauname solidų operatoriaus darbą, kurio dėka iš ganėtinai ryškios perspektyvos buvo perteikta visa buitis, ramią, bet tuo pačiu gąsdinančią muziką bei akis džiuginantį meninį apipavidalinimą su visomis dekoracijomis, kostiumais ir grimu. Vienintelis aspektas, kuris mane šiek tiek erzino ,tai buvo montažas. Kai kurios filme pateiktos scenos atrodė pernelyg apkirptos, o ir perėjimas nuo vieno epizodo prie kito buvo labai jau chaotiškas. Bet čia kalbu ne apie visą filmą, o apie kelis į akis kritusius momentus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Puiki aktorių vaidyba – vienas didžiausių šios nykios, bet kartu ganėtinai tikroviškos istorijos pliusų. Jude‘as Law kartu su ekrano partnere Carrie Coon tiesiog puikiai suvaidino savo įkūnytus personažus. Neįmanoma buvo jais nepatikėti, nes kiekviena jų natūraliai išreikšta emocija pridavė personažams savito šarmo.

Antraplaniuose vaidmenyse filme irgi ganėtinai solidžiai pasirodė Oona Roche, Charlie‘is Shotwellas ir Michaelas Culkinas, kurių epizodinė vaidyba leido patikėti jų vaidinamais personažais.

Verdiktas

„Lizdas“ – pakankamai nuobodžiai ir itin lėtai vystomas, bet labai tikroviškai perteiktas pasakojimas apie vienos šeimos dramą ir jų tamsiausias paslaptis, kurios naikina juos iš vidaus. O didžiausiu filmo pliusu čia tampa techniniai sprendimai bei pagrindiniai aktoriai ir įtikinama jų vaidyba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)