Apie ką mes čia…
Gyvenantis po vandeniu šalia mažo Italų miestelio, Lukas slapta svajoja patekti į sausumą, nors ir be galo to bijo. Vieną dieną jo svajonė netikėtai išsipildo, kai jis susipažįsta su drąsiu ir į nuotykius nebijančiu leistis Albertu. Ar vaikinams pavyks susidraugauti ir patirti daug smagių akimirkų? O gal visgi jų draugystei nelemta išlikti? Tai priklausys tik nuo jų pačių.
Kūrinio turinys
Belaukiant bet kokio „Pixar“ studijos filmo, galima būti užtikrintam, jog lauks arba geras, arba labai geras filmas. Aišku, yra ir išmintys, kai studija pristato šedevrus kaip „Siela“, „Koko“ ar „Aukštyn“, bet čia jau retas reiškinys. Šiuo atveju mes gavome gerą ir nuotaikingą nuotykį, kuris labiau yra pritaikytas mažesniam žiūrovui, bet manau, kad suaugęs kino mylėtojas turės ką pamatyti.
Iš karto noriu pasakyti viena – tai nėra visiškai LGBTQ+ filmukas, nes ši tema čia įterpta iš labai jau nepastebimos perspektyvos, dėl ko mažiausi žiūrovai to manau net ir nepastebės. Bet tai nekeičia fakto, jog kūrėjai nusprendė parodyti savotišką „atsiskleidimo“ istoriją, kas žinoma gali tarp konservatyvių piliečių sukelti aršias diskusijas į tokią aliuziją. Bet dėl to ne kūrėjai kalti, o ribota kai kurių žiūrovų pasaulėžiūra. Jeigu kalbėti atvirai, tai ši juosta turi tam tikrus 2017 metų hito „Vadink mane savo vardu“ bruožus, o taip pat ir primena 2018 metų paaugliškos juostos „Su meile, Saimonas“ akcentus. Man asmeniškai toks žingsnis iš „Pixar“ buvo pakankamai drąsus ir pagirtinas, nes tai yra dalis būtinos edukacijos apie toleranciją ir jos įskiepijimą dėka įvairių meno formų.
Aišku, be legvų LGBTQ+ niuansų, filmukas leidžia pažvelgti iš ganėtinai paprastos ir akims malonios pozicijos į įvairiausias vertybes – pradedant šeima, draugyste, meile ir užbaigiant patyčiomis. Taip pat filmukas siūlo dar ir sodrų humorą, kartais įtampoje laikančius siužetinius vingius ir itin žvaliai vystomą istoriją, kuri nepabosta nei vienai akimirkai.
O ką jau kalbėti apie charizmatiškus personažus, kurie visą peržiūros laiką priverčia jiems jausti didžiulę simpatiją. Tiek Lukas, tiek ir Albertas – ryškūs ir daugiasluoksniai veikėjai su savo problemomis, baimėmis ir svajonėmis, kurias jie ir bando kartu įgyvendinti. Taip pat dialogai gerai pabrėžia šių veikėjų charakterius bei leidžia mums, žiūrovams, tam tikromis akimirkomis susitapatinti su jais per jų išgyvenimus.
Tad apibendrinus, manau, kad tai yra teisingas ir puikią žinutę skleidžiantis pasakojimas, kuris ne tik žiūrisi žvaliai, bet ir tuo pačiu suteikia išties linksmą bei kokybišką pramogą kine.
Techninė juostos pusė
Kas man visuomet patinka „Pixar“ studijos animacijoje, tai kokybė ir unikalumas. Kiekvienas jų animacinis filmukas atrodo kitaip ir tuo pačiu siūlo žiūrovams vis skirtingus animacijos stilius. Čia irgi gavome kažkiek kitokio tipo animaciją, kuri žinoma nuo pat pirmų akimirkų pakeri. Šioje juostoje mes gauname itin kruopštų ir be galo spalvingą žvilgsnį į mažytį Italijos miestelį. Ta vasara ir atostogomis spinduliuojanti filmuko išorė taps savotiška atgaiva tiems žmonėms, kurie kol kas negali keliauti ir negali mėgautis tokiais vaizdais.
Muzika juostoje paprasta, bet tuo pačiu ir nuotaikinga. Ji leido ekrane sukurti be galo lengvą atmosferą, kuri irgi tapo neatsiejamu peržiūros varikliu. Garso ir vaizdo montažas tvarkoje.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmuką žiūrėjau anglų kalba, dėl ko negalėčiau Jums pasakyti, ar lietuviškas įgarsinimas yra vertas dėmesio. Bet, atsižvelgus į ankstesnius „Pixar“ filmukų dubliuotus variantus, manau, kad ir čia viskas su įgarsinimu bus tvarkoje.
Užtat originalus variantas leido man pasimėgauti tokių aktorių kaip Maya Rudolph, Jimo Gaffigano, Sachos Barono Coheno ir Peterio Sohno balsais. Pagrindinius veikėjus įgarsino talentingasis Jacobas Tremblay‘us ir iš „Šazamo“ pažįstamas Jackas Dylanas Grazeris. Pastarasis, beje, visai neseniai padarė „atsiskleidimą“ dėl savo biseksualumo, kas aišku irgi turėjo sąsajų su jo personažu Albertu.
Tad kas pasirinks originalų įgarsinimą, manau, kad neprašaus, nes visi aktoriai sugebėjo be galo įdomiai ir įtikinamai savo balsais perteikti jiems patikėtus personažus.
Verdiktas
„Lukas“ – be galo vasariškas, linksmas, nuoširdus ir spalvingas studijos „Pixar“ animacinis nuotykis, kuris dar ir gvildena pakankamai aktualias socialines temas, išjuokia italus per jiems būdingus stereotipus bei iš itin lengvos perspektyvos pabrėžia kelis LGBTQ+ akcentus. Ir nors juosta tikrai neprilygsta geriausiems studijos darbams, ji savo ruožtu tampa revoliucine būtent dėl kūrėjų požiūrio į mažumas ir paaugliško „atsiskleidimo“ niuansus.