O ar ši biografinė drama apie „Didžiosios šampano damos“ gyvenimą bei jos savo laikais jokių analogų neturinčio verslo užkulisius verta dėmesio? Netrukus sužinosite.
Apie ką mes čia...
Ištekėjusi jauname amžiuje už vieno turtingiausių Prancūzijoje verslininkų Filipo Kliko sūnaus Fransua, Barbė-Nikolė Ponsardin ir jos irgi neskurdžiai gyvenanti šeima tapo partneriais. Tačiau, netikėtai mirus jos vyrui, vos 27-erių metų našle likusi Barbė nepalūžta ir nusprendžia pati verslauti, kas tuometinėje XIX amžiaus Prancūzijoje buvo ne tik nepriimtina, bet ir galėjo sukelti nemenką sumaištį.
Kūrinio turinys
Šis filmas turi ne tik visas geriausias biografinių dramų savybes, bet ir kartu atstovauja tam tikras šiuolaikinio pasaulio aktualijas, kurios, beje, yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir XIX amžiuje, kada pradėjo augti Barbės Kliko šampano imperija. O kalbu aš apie filme paliestas temas, iš kurių labiausiai išryškėja viena – mizoginizmas. Tad kaip jau supratote, daug dėmesio juostoje yra skiriama moters ir vyro vaidmeniui visuomenėje ir moters sumenkinimas besivadovaujant tam tikromis tuometinėmis doktrinomis. Ir taip, netgi gyvenant XXI amžiuje, lygybė darbuose ar visuomenėje ne visuomet yra moterų naudai.
Žinoma, atmetus kai kuriuos labai neblogai pateiktus pavyzdžius apie nelygybę, filmas nuo to nesuprastėja, nes kitu svarbiu jo akcentu tampa Barbės verslo modelio ir jos darbo specifikos užkulisiai. Pats nebuvau pernelyg susipažinęs su jos milžinišku indėliu į šampano verslą ar pavyzdžiui rožinio vyno gimimo aplinkybes. Todėl stebėti, kaip gi augo barbės verslas ir kokiais metodais ji vadovavosi ne tik darbe, bet ir kovoje su priešiškai nusistačiusiais biurokratais bei konkurentais, man buvo ir įdomu, ir kartu informatyvu.
Filme gauname ne vieną svarbų šiai istorijai personažą, bet visgi tik Barbės portretas buvo išryškintas labiausiai, kas iš dalies šiek tiek sumenkino dramaturgiją, nes ne visi veikėjai buvo gerai perteikti ekrane. Taip, konkretumo užteko, bet visgi žiūrėdamas šią juostą jaučiausi šiek tiek kaip stebėdamas tvarkingą, bet jokio charakterio neturinčią personažų ekspoziciją. Bet vėlgi, filmas apie Barbę Kliko, o ji čia išties žibėjo, dėl ko šiuo atveju negaliu pernelyg skųstis.
Užburia čia ir pats pasakojimo tempas. Kūrėjai susikoncentruoja ne vien į Barbės asmenybę, bet dar bando mus įtraukti į XIX amžiaus Prancūzijos aktualijas, kas taip pat suteikė šiai istorijai papildomo šarmo. Bent jau istoriškai jis man pasirodė teisingas.
Tad jeigu vertinčiau šį filmą iš biografinės kostiuminės dramos perspektyvos, jis vertas dėmesio, nors kartu jokio didelio išskirtinumo šis filmas neatneša.
Techninė juostos pusė
Kaip ir daugelis kostiuminių dramų, ši juosta taip pat spinduliuoja vizualiu grožiu, pradedant tvarkingu istoriniu natūralumu alsuojančiu produkcijos dizainu ir baigiant meniniu apipavidalinimu su akis kerinčiais kostiumais, kruopščiomis dekoracijomis bei tikrovišku grimu priešaky.
Garso takelis irgi neprastas. Atmosfera paryškinta kuo puikiausiai, o emocionalumo čia tikrai nepritrūko. Operatoriaus darbas pradžiugina tolimais planais ir ponios Barbės vyninės grožiu, o vaizdo montažas labai lengvai ir tuo pačiu aiškiai išdėsto siužetinę liniją be jokių chaotiškų manevrų su rodomais epizodais.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių pasirinkimas irgi pagirtinas. Bent jau man buvo smagu matyti Halley Bennett, kuri pastaraisiais metais pasirodo arba epizodiniuose vaidmenyse, arba išvis kažkur trečiame plane, o tai yra išties talentinga aktorė. Ir savo talentą ji kuo puikiausiai pademonstruoja šioje dramoje.
Taip pat filme pasirodo ir visai įtikinamai suvaidina Tomas Sturrige’as, Benas Milesas, Paulas Rhysas, Chrisas Larkinas, Samas Riley’is ir Natasha O’Keeffe.
Verdiktas
„Madam Clicquot“ – tvarkinga, aiški, informatyvi bei keliomis temomis net ir po šiai dienai aktuali biografinė drama apie vieno iš žymiausių pasaulyje šampano gamintojų prekės ženklo užkulisius bei „Didžiosios šampano damos“ įdomų gyvenimą, kovą dėl įsitikinimų ir sėkmę versle.
Filmas taip pat žavi savo siužetiniu tvarkingumu, įsimintina aktorės Haley Bennett vaidyba ir aišku autentiškai perteiktu XIX amžiaus laikotarpiu Prancūzijoje dėka gerai apgalvotų techninių sprendimų.