Nors antrasis Gregory‘io Jacoboso surežisuotas filmas užsidirbo visai neblogus pinigus, pakartoti originalo sėkmės jam nepavyko, o kritikai bei žiūrovai šalčiau priėmė tęsinio koncepciją. Todėl kalbos apie trečiąjį ir finalinį numatytos trilogijos filmą nutilo iki pat 2022 metų, kai projektu vėl susidomėjo pirmtako kūrėjas ir pats pagrindinio vaidmens atlikėjas Channingas Tatumas.
Tad dabar, praėjus aštuoneriems metams nuo antrosios dalies pasirodymo kino teatruose, mes sulaukėme šios istorijos finalo – „Magiškasis Maikas. Paskutinis šokis“, kurio anonsai žadėjo įspūdingą ir itin karštą šou. Kaip yra iš tikrųjų? Atsakymą į šį klausimą rasite šioje trumpoje filmo apžvalgoje.
Apie ką mes čia…
Ilgus metus dirbęs striptizo šokėju, Maikas Leinas galiausiai gavo progą siekti savo svajonės ir tapti kažuo daugiau. Tačiau siekti svajonės yra viena, o realybė dažnai būna visai kitokia. Tai savo ruožtu pajautė ir Maikas, kurio vos nesužlugdė kelios rimtos finansinės nesėkmės. Būtent dėl to jis dabar yra priverstas pragyvenimui dirbti barmenu vietiniame Floridos bare. Ir galbūt jis dirbtų ten toliau, jeigu ne vieną dieną jį pastebėjusi turtinga Maksandra Mendoza, kuri jam suteikė šansą sugrįžti ten, kur yra jo vieta – į sceną. Maikui tai ne tik puiki proga papildomai užsidirbti, bet dar surengti vieną iš įspūdingiausių kada nors įvykusių striptizo šou pasaulyje.
Kūrinio turinys
Prisipažinsiu, šis filmas asmeniškai man buvo vienas iš laukiamiausių 2023 metais. Tuoj paaiškinsiu, kodėl. Viskas dėl režisieriaus Steveno Soderbergho, kurį labai mėgstu ir tiesiog niekada nepraleidžiu jo kuruojamų projektų. Manau, užtenka paminėti „Seksas, melas ir vaizdajuostė“, „Erina Brokovič“, „Narkotikų kelias“, „Oušeno vienuoliktukas“, „Užkratas“ ir „Če“, kad suprastumėte, koks tai talentingas ir įvairiapusiškai įdomus kino kūrėjas.
Jo surežisuotas „Magiškasis Maikas“, manau, yra ne tik vienas iš geresnių projektų apie šou verslo užkulisius, bet ir pats geriausias striptizo temą gvildenantis filmu, kokį man teko matyti. Kadangi tai yra drama apie žmones, šokiai ir aistra filme buvo nustumti į antrą planą. Čia, jeigu kalbėtume apie dramaturgiją, kuri pirmame filme buvo žymiai ryškesnė už erotiškumu alsuojančius vyrų pasirodymus.
Vis tik šis naujas filmas labiau primena 2015 metais pasirodžiusį tęsinį nei originalą, nes pati drama ir ganėtinai gilūs veikėjų išgyvenimai buvo nustumti į antrą planą, o pirmame viskas buvo sutelkta į šou elementus ir savotišką pasiruošimą reginiui. Ir, kas įdomiausia, šis filmas man priminė savotišką tokių juostų kaip „Šokis hip-hopo ritmu“, „Aukšta klasė“ ir „Burleska“ mišrainę. Vietoje rimtų striptizo užkulisių žiūrovai pamatė pasiruošimą pasirodymui ir labai karštą finalinį reginį, kuris yra identiškas tiems, kokius matėme mano minėtuose juostose. Tik, aišku, ten šou buvo be nusirenginėjimo.
Taip pat filmas prarado ir atviresnius elementus, nors patys šokiai buvo pateikti išties įdomiai bei choreografiškai nešlubavo nei vienoje vietoje. Tačiau tas idealumas mane labiausiai ir nuvylė, nes filme nesijautė jokio natūralumo, jokių išskirtinių ir žmogiškų emocijų, tiesiog pateikta taip, lyg tai būtų robotų atidirbta programa, už kurios nėra paslėpta jokia drama ar ryškesnė mintis. Ir taip, lyginu su pirmuoju filmu, nes iš Steveno Soderbergho tikėjausi žymiai gilesnio žvilgsnio į Maiko gyvenimo pasirinkimus ir jo vidines kančias.
Kalbant apie pagrindinius personažus, manau, kad jie filme buvo atsiskleidę ne taip gerai, kaip pirmoje dalyje, nors chemija tarp Maiko ir Maksandros tikrai jautėsi, kas, žinoma, suteikė juostai papildomą pliusą. Kitaip būtų sunku žiūrėti į juos, nes žiūrint į veikėjus norisi jais tikėti ir suprasti, o ne vien spoksoti į fizinius duomenys. Be mano paminėtų filmo herojų, daugiau nieko ypatingo nėra, o dėl to kažkiek liūdna. Prisiminkime pirmąjį filmą ir visus antraplanius ar net trečiaplanius veikėjus ir palyginkime su tais iš naujojo filmo. Nepalyginama.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad finalinis „Magiškojo Maiko“ trilogijos akordas efektingesnis už antrąją dalį, bet dirbtinesnis ir tuštesnis už pirmtaką, nors šou elementai čia, aišku, pavergia. Todėl, jeigu tikitės tiesiog smagiai praleisti laiką kine, šis filmas tikrai tiks, bet jeigu norite rimtos dramos kaip 2012 metų juostoje, teks nusivilti.
Techninė juostos pusė
Kas jau kas, bet Stevenas Soderberghas tikrai sugeba suteikti filmams išskirtinį pavidalą, dėl to, žinoma, jo juostos atrodo tokios gyvos ir kartu suteikiančios natūralumo jausmą. Kameros darbas, vaizdo montažas, meninis apipavidalinimas ir, aišku, pats produkcijos dizainas čia aukštumoje. Neužmirškime ir apie labai gerą garso takelį, be kurio ne tik atmosfera būtų nykesnė, bet ir pats siužetas taip nesižiūrėtų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pastaruoju metu bandantis atgaivinti savo aktoriaus karjerą Channingas Tatumas pasirodė tikrai neblogai. Jis vis dar puikioje formoje, o ir per tiek metų Holivude aktorius išmoko ištempti draminius vaidmenis, dėl to tikrai džiugu. Užtai Salma Hayek šiame filme buvo tokia pati, kaip ir kituose kino projektuose. Tai visiškai manęs netrikdė, nes jos charizma ir grožis visuomet sugebėdavo nustumti jos vaidybinius sugebėjimus į šoną.
Kalbant apie kitus aktorius, nežinau, ką paminėti, nes visi iki vieno neturėjo jokio didesnio žavesio. Praėjus kelioms valandos po peržiūros, labai sunkiai galėjau juos prisiminti.
Verdiktas
„Magiškasis Maikas. Paskutinis šokis“ – ne toks rimtas, gilus, atviras ar prasmingas kaip 2012-iais metais pasirodęs pirmasis trilogijos filmas, bet visgi sugebantis sužavėti įspūdingai atrodančia choreografija, erotiškumu ir tarpusavyje chemija spinduliuojančiais Channingu Tatumu su Salma Hayek. Trumpai kalbant – dramaturgiškai šlubuojantis, bet puikią pramogą suteikiantis reginys.