Ar šiam jo naujam filmui lemta pakartoti prieš tai buvusio projekto sėkmę? Tuoj sužinosite.

Apie ką mes čia…

Kažkur Amerikoje gyvena vyras, kuris yra priklausomas nuo savo despotiško boso, kitur gyvena dingusios žmonos ieškantis policininkas, o dar kitoje vietoje egzistuoja norintys surasti dvasinį lyderį sektantai. Ir nors jų keliams nėra lemta susitikti, visus juos netrukus palies nepavydėtinas likimas.

Kūrinio turinys

Kai pamatau, kad filmo trukmė siekia tris valandas, o jo režisieriumi yra koks nors kino grandas, visuomet džiaugiuosi, nes puikiai žinau, jog peržiūra turėtų suteikti žymiai ilgesnį malonumą. Bet šiuo atveju ta trukmė man šiek tiek pakišo koją, nes tai nėra sklandžiai vystoma viena konkreti istorija, o savotiška kelių pasakojimų antologija, kurią būtų galima sutrumpinti geru pusvalandžiu ir efektas visiškai nepasikeistų.

Bet atmetus šį aspektą, dėl kurio filmas bent jau man pasirodė per ilgas ir keliose konkrečiose vietose leido patirti nuobodulį, jame buvo paliestos ganėtinai svarbios socialinės ir psichologinės temos, o kartu ir tam tikra žmogiškos prigimties analizė. Būtent tai mane įtraukė. O netikėtais siužetiniais sprendimais leido pasinerti į tas kelias istorijas, kuriose, beje, buvo ir makabriškai keistų pamokslų. Na, o tokie niuansai buvo skirti šokiruoti žiūrovą ir kartu sukelti jam keistą nerimą viso šio filmo peržiūros metu.

Kalbant apie istorijas – jų čia trys, tai labiausiai išskirčiau tą, kurioje kalba eina apie žmogaus pasirinkimų kontrolę, neištikimybę ir labai simbolinį vergavimą aukštas pareigas užimančiam asmeniui. Tai kraupi, bet kartu labiausiai prižeminta istorija, kurios metu leidžiama iš šono pamatyti, kaip gi gali elgtis visiškai savo gyvenimo nesugebantis valdyti vyras ir kaip visokiausios manipuliacijos gali priversti daryti baisius dalykus.

Taip pat filme turime detektyvinę istoriją su netikėta pabaiga bei žvilgsnį į okultizmu apakintus sektantus. Bet, kaip jau rašiau, šie du pasakojimai nepadaro tokio stipraus efekto kaip jau pristatyta istorija apie gyvenimo kontrolę praradusį vyrą.

Pliusu tampa personažai, nes jie išties puikiai atskleidžiami. Kiekvienam buvo suteiktas pakankamas ekraninis laikas, kad žiūrovai galėtų su kai kuriais iš jų susitapatinti arba bent jau pamatyti juose ką nors pažįstamo, nes visų veikėjų tipažai yra karikatūriniai ir tuo pačiu stereotipiniai.

Visumoje, nes „spoileriai“ mano apžvalgose nepageidaujami, galiu pasakyti, kad gavosi tikrai įdomiai pateiktas, kai kuriais klausimais aktualus, bet pernelyg ištęstas filmas, kuris tam tikrais atvejais nesukelia jokio didesnio komforto, bet pasižiūrėti tikrai verta, nes tai yra naujas Yorgoso Lanthimoso darbas. Ir nors tai ne geriausias ar ypatingiausias jo sukurtas filmas, jis vis vien stengiasi išlaikyti aukštą kokybės kartelę.

Techninė juostos pusė

Kiekvienas režisieriaus Yorgoso Lanthimoso filmas – tai tikra šventė akims ir ausims, todėl šiuo atveju niekas nepasikeičia, nes žiūrovams yra pristatomas labai meniškai atrodantis, išskirtiniais produkcijos dizaino niuansais papuoštas ir techniškai patrauklus reginys. Na, o operatoriaus darbas ir garso takelis tampa bene geriausiu šios juostos audiovizualinės dalies akcentu. Vaizdo montažas geras, bet kaip jau minėjau, kai kurias scenas būtų galima pašalinti ir tada įspūdis būtų žymiai žvalesnis.

Aktorių kolektyvinis darbas

Surinktas aktorių kolektyvas - fenomenalus, todėl kam čia daugžodžiauti. Režisieriaus mūza ir mėgstamiausia aktorė Emma Stone vėl atliko ryškų pasirodymą, o jai talkinę Jesse’is Plemonsas, Willemas Dafoe, Margaret Qualley, Hong Chau, Joe Alwyn ir kiti buvo taip pat nepakartojami. Beje, visi jie suvaidino po tris vaidmenis filme (po vieną kiekvienoje antologijos dalyje), kas irgi negali nežavėti.

Verdiktas

„Malonės rūšys“ – šiek tiek ištęstas ir kai kuriais momentais galintis sukelti nuobodulį, bet tuo pačiu drąsus, juodojo humoro pripildytas ir įdomiai aktualias socialines temas apčiuopęs naujasis Yorgoso Lanthimoso projektas. Antologijų ir keistų istorijų gerbėjams turėtų patikti, nors kartu tai tikrai ne pats geriausias šio penkiems „Oskarams“ nominuoto kino kūrėjo darbas.