Na, o dabar atėjo metas dar vienai istorijai apie brutalų antiherojų – filmui „Medžiotojas Kreiveinas“, kurį režisavo žinomas iš tokių rimtų juostų kaip „Rizikos riba“, „Viskas prarasta“, „Žiauriausi metai“ ir „Triguba riba“ kūrėjas J. D. Chandoras. Kaip jam pavyko? Viskas geriau nei buvo galima tikėtis. Tačiau apie tai netrukus.
Apie ką mes čia…
Vieną dieną medžioklės metu susidūręs akis į akį su plėšriu liūtu, Sergejus Kravinofas vos nemirė savo žiauraus tėvo Nikolajaus akivaizdoje. Palikęs jį likimo valiai, tėvas net nesitikėjo, kad vaikinas išgyvens ir taps tokiu stipriu, jog neužilgo galės jam mesti iššūkį. Tuo tarpu pasirodo dar viena rimta grėsmė – Raganosis. Kas nugalės šioje kovoje, nėra aišku, bet yra žinoma viena paprasta džiunglių taisyklė – karalystėje gali būti tik vienas karalius.
Kūrinio turinys
Prisipažinsiu, kai tik sužinojau, kad studija „Sony“ ruošia solo filmą apie Kreiveną, apsidžiaugiau, bet po to prisiminiau, kad tai ta pati kontora, kuri pristatė „Morbijų“, todėl mano entuziazmas kaip mat išgaravo. O ir visi tie premjeros perkėlimai iš vienos datos į kitą nežadėjo visiškai nieko gero. „Madame Web“ situacija dar labiau sutirštino spalvas, net pradėjau galvoti, koks gi niekalas bus „Medžiotojas Kreivenas“. Vienintelis niuansas, dar kažkiek sumažinęs mano negatyvų požiūrį į šį projektą, tapo režisieriaus pavardė. Kaip bebūtų, šis žmogus yra geras kino amatininkas, o mano jau anksčiau paminėti jo darbai kalba patys už save.
Ir manau, kad šis filmas yra visai žiūroviškas būtent dėl šio žmogaus pastangų sukurti ne vien eilinę istoriją besiremiant „Marvel“ komiksais, bet ir jo noro pateikti savotišką žvilgsnį į itin sudėtingus tėvo ir sūnaus santykius per gana brutalią prizmę. Taip, šis filmas turi N-16 (angl. „R“) cenzą ir, iš dalies, jis ir tampa vienu didžiausių šios juostos privalumų. To trūko „Venomui“, to trūko ir „Morbijui“. Tačiau kas šiuo atveju svarbiausia, toks brutalus Kreiveno pateikimas leido žymiai geriau jį pažinti kaip asmenybę.
Pats mėgstu šį personažą, nes jis man asocijuojasi su vaikystėje žiūrėtu 1994 m. animaciniu filmuku „Žmogus-voras“, kuriame ne viename epizode buvo pasirodęs Kreivenas, o ir teko skaityti kelis komiksus apie šio veikėjo ištakas ir jo priešpriešą su Piteriu Parkeriu. Manau, kad filmo kūrėjams pavyko perteikti jo istoriją visai deramai, nors, žinoma, žiūrėti į jo siautėjimą be jau paminėto Žmogaus-voro, buvo keista. Tačiau vienu iš jo oponentų tapo ikoniškas komiksų apie Žmogų-vorą blogiukas Raganosis ir, žinoma, pats tėvas Nikolajus. Nors šie du paminėti veikėjai buvo įterpti į siužetą šabloniniu būdu kaip pagrindinio personažo motyvacija kovai, bet jų siužetinis pagrindas nebuvo toks jau prastas. Vėlgi, tai nėra kažkas unikalaus ar modernaus, nes viskas šiame filme pristatyta vos ne kaip iš 2000-ųjų pradžios, bet šiuo atveju toks kūrėjų manevras, mano akimis, pasiteisino.
Veiksmo, kraujo, netgi humoro ir, žinoma, niūrumo filme pakankamai daug, todėl jo bendra atmosfera mane papirko ir neleido nuobodžiauti kino salėje. Priminsiu tik, kad filmo trukmė visai solidi – virš 2 valandų. Tad manau, jog pramogai ir, žinoma, kaip kompensacija už niekingus „Morbijų“ ir „Madame Web“, ši nauja „Sony“ juosta tinka puikiausiai. Ne šedevras, ne geras filmas, bet visai pakenčiamas žanro atstovas.
Techninė juostos pusė
Kalbant apie specialiuosius efektus, tai filmo biudžetas nėra toks kaip „Marvel“ ir studija „Sony“ nerizikuotų leisdama 200 milijonus dolerių dėl rizikingo finansine prasme projekto, todėl vietomis labai ryškiai matosi CGI. Tačiau pats produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas turi šaunių momentų – pradedant lokacijomis, dekoracijomis ir užbaigiant įvairiais herojų kostiumais.
Muzika sukuria įtemptą atmosferą, bet nėra kažkuo ypatinga. Gal tik pagrindinio veikėjo teminė melodija skamba įsimintinai, bet visumoje tai standartinis tokio pobūdžio kinui skirtas garso takelis.
Vaizdo montažas šiek tiek kreivas, nes žiūrint filmą akivaizdžiai matosi, kad buvo pašalinta ne viena scena, bet bendro įspūdžio tai man nesugadino. Operatoriaus darbas efektingas ir dovanojantis energingai nufilmuotus veiksmo epizodus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vienas seksualiausių pasaulio vyrų Aaronas Tayloras-Johnsonas jau ne vieną kartą buvo pasirodęs komiksais paremtame kine. Jį galėjome matyti „Ateini čia arba gausi į dūdą“ ir „Keršytojai: Altrono amžius“, o čia jis visai įtikinamai ir, kas svarbiausia, agresyviai suvaidino Kreiveną. Žinoma, jo asmeninė charizma ir fizinė forma irgi pasiteisino 100 proc.
Pliusą filme galima laikyti Russelo Crowe’o vaidybą, kuriam atiteko savotiško antagonisto vaidmuo ir Raganosį, įkūnijusį Alessandrą Nivolą. Antrame plane turime dar tokius aktorius kaip Christoheris Abbottas, Ariana DeBose ir Fredas Hechingeris.
Verdiktas
„Medžiotojas Kreivenas“ – ne toks prastas savo pasakojama istorija kaip ankstesni „Marvel“ komiksais paremti „Sony“ projektai, o kartu dėl savo brutalaus įvaizdžio ir kraujo perpildytų epizodų yra efektingas, įtemptas ir tiesiog žiūroviškas kino reginys, kurio didžiausiu privalumu tampa pagrindinio vaidmens atlikėjo Aarono Tayloro-Johnsono ir „Oskaro“ laureato Russelo Crowe duetas.
Ir nors šis filmas turi tam tikrų minusų kaip CGI ar iš 2000-ųjų atkeliavęs scenarijus, jis pranoksta lūkesčius dovanodamas elementarią pramogą kino salėje, o tai išties yra pasiekimas, atsižvelgus į kitus „Sony“ kuruotus komiksinius projektus.
