100 milijonų žiūrovų siekiančią auditoriją prie televizijos ekranų prikaustantis „Mis Pasaulis“ renginys buvo vienu iš svarbiausių pramoginių šou planetoje, į kurio tamsiąją pusę niekas net nenorėjo kreipti dėmesio. Tačiau viskas pasikeičia, kai 1970 metais Londone turėjęs vykti konkursas supykdo Didžiosios Britanijos „Moterų išsivadavimo judėjimo“ aktyvistę Salę Aleksander, kuri pasižiūrėjusi renginį pristatančias reklamas pasibjaurėjo pamatytu vaizdu.
Paskelbdama karą šiam moteris sudaiktinančiam šou, Salė nuoširdžiai tiki, jog jos požiūris į šį renginį bei svarūs argumentai privers visuomenę atmerkti akis ir pamatyti visą tą purvą, kuris sklinda iš šio konkurso užkulisių.
Kūrinio turinys
Eidamas į šį filmą susimąsčiau, kiek per pastaruosius keletą metų kinuose filmų, kurių tema tapo feminizmas ir jo ištakos, man teko žiūrėti. Ir rodos tikrai nedaug, nes kas į galvą šovė, tai tokios juostos kaip „Sufražistės“, „Nes ji yra moteris“ ir „Koletė“. Pastarajame beje vaidino šios juostos žvaigždė Keira Knightley. Daugiau lyg ir jokių įsimintinų filmų šia tema kaip ir nežiūrėjau. O gal tiesiog užmiršau, nes jie buvo ganėtinai nepatrauklūs ar neturėję didelio poveikio po seanso pabaigos. Bet tokiais žodžiais aš tikrai neapibūdinčiau šios juostos, kuri man padarė išties gerą įspūdį. Tik perspėju, jog jeigu esate prieš feminizmą bei galite pasigirti tuo, jog jumyse gyvena seksistas, geriau šį filmą tiesiog praleiskite, nes jis tikrai nėra skirta Jums.
O dabar apie pačią istoriją. Kaip jau man yra įprasta, pasistengsiu trumpai, aiškiai ir be jokių „spoilerių“ Jums papasakoti, kodėl verta nueiti pasižiūrėti šio filmo į kino teatrą. Mano nuomone, šis filmas puikiai mums apibrėžia, kas yra tas tarp kai kurių asmenų neapkenčiamas feminizmas, kuris labiausiai ir paplito po pasaulį praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje. Ir nors viskas prasidėjo nuo labiau civilizuoto Vakarų pasaulio, šis judėjimas ir pažiūros yra pastebimi kiekvienoje šalyje, kurioje pamažu yra nuslopinamas patriarchatas. Nekalbu apie musulmonines šalis, nes apie jas net neverta kalbėti. Visgi kai kurios iš jų dar gyvena tamsiais viduramžiais su tokiomis savo pažiūromis į moteris ir jų vaidmenį visuomenėje.
Taip pat, šiame filme yra ir labai įdomiai pateikta visų tų grožio konkursų neigiama pusė, kuri leidžia išvysti tai, dėl ko iš dalies moterys buvo paverstos į daiktus ilgiems dešimtmečiams. Čia neišsiplėsiu, nes manau, kad patys turite pamatyti visa tai, kaip atrodo tokių konkursų, kuriems jau nuo pat mažumės yra ruošiamos moterys, užkulisiai. Tai yra be galo šlykštu, bet tuo pačiu atrodo pamokančiai.
Be tokių temų, į kurias mus įvelia siužetinė linija, žiūrovas gauna puikią progą susipažinti su pakankamai ryškia asmenybe – Sale Aleksander, kurios kova už lygias moterų teises tapo vienu iš svarbiausių atskaitos taškų feminizmo istorijoje. Tai neeilinė asmenybė, su savo požiūriu į visuomenę ir moteris bei vyrus, kurie patys to nesuprasdami sugebėjo nelygiaverčiai paskirstyti savo pareigas kažkieno nustatytose visuomenės rėmuose. Ji atsiskleidžia visu gražumu ir kaip asmenybė, ir kaip žmogus, kuris turėjo ganėtinai nelengva kelią kovoje su tam tikras vėjo malūnais.
Štai ir viskas, nes nemanau, kad reikia kažką daugiau pasakoti apie šią juostą, kuri neprailgsta ir priverčia susimąstyti apie kai kurias gyvenimiškas situacijas, kurias mes galime stebėti net ir gyvendami XXI amžiuje. Ir kas svarbiausia, viskas mums yra pateikta iš itin lengvos, kartais net komiškai atrodančios, bet gyvenimiškos perspektyvos.
Techninė juostos pusė
Ko galima tikėtis iš tokio pobūdžio filmo, jei kalba eina apie techninius aspektus? Ogi autentiškai perteikto laikotarpio, kuris čia, mano nuomone, buvo pateiktas tiesiog idealiai. Pats domiuosi tais laikais ir britų gyvenimo stiliumi, tad tiek herojų kostiumai, dekoracijos, kuriose jiems tenka atsidurti ir aišku šukuosenos bei grimas, kuris puikiai atitiko tų laikų madas, buvo vietoje ir laiku. Nei viename kadre nesimatė kokios nors tikrovės neatitinkančios detalės.
Taipogi, filmas gali pasiūlyti akims malonų kameros darbą, smagiai nuteikiantį ir neblogai vienoje ar kitoje scenoje emocijas paryškinantį garso takelį ir aišku tvarkingą bei labai patraukliai bendrą istoriją vystantį montažą. Todėl labai abejoju, kad žiūrėdami šį filmą pasijusite nemaloniai ar apsunkinti kuom nors.
Aktorių kolektyvinis darbas
Man labai džiugu, jog pastaraisiais metais aktorė Keira Knightley pasirenka tokius sudėtingus ir be galo rimtus vaidmenis, kurie leidžia jai puikiai atsiskleisti kaip itin talentingai draminei aktorei. Prieš metus mes turėjome nuostabią tikrais įvykiais paremtą dramą „Vieša paslaptis“, o šiais galime mėgautis dar vienu panašiu pasirodymu. Žiūrėdamas į jos įkūnytą Salę Aleksander nei vienai minutei nesuabejojau tuo, ką ji darė ekrane. Tiesiog puiki ir įtikinama vaidyba, kuri tapo vienu iš didesnių šios juostos pliusų.
Taip pat iš antraplanių filmo aktorių galima būtų pagirti Keeley Hawes, Gregą Kinnearą, Phylis Logan ir Gugu Mbatha-Raw, kurie kaip ir pagrindinio vaidmens atlikėja sugebėjo įtikinti savo natūraliais pasirodymais. Kažkaip žiūrėdamas filmą net nepastebėjau, kad bendrai kažkas grybautų ir nesugebėtų atitinkamai pristatyti savo vaidinamo personažo.
Verdiktas
„Mis nepriklausoma“ – įdomiai bei nenuobodžiai išvystyta, lengvai pateikta ir ganėtinai rimtas temas gvildenanti juosta, kuri ne tik pateikia mums tam tikras feminizmo ištakas Didžiojoje Britanijoje, bet ir supažindina mus su išties įdomia asmenybe bei laikotarpiu, kuriame vyko įvairiausios kultūrinės, visuomeninės ir socialinės revoliucijos.