Na, o ar toks išsireiškimas turi ką nors bendro su tikrove? Į šį klausimą pabandysiu atsakyti šioje trumpoje ir jokių „spoilerių“ neturinčioje filmo apžvalgoje.
Apie ką mes čia…
Vieną vakarą Oregone susipažinusi ir gerai laiką praleisti nusprendžiusi porelė galiausiai atsiduria motelyje, kuriame jų laukia karštas vienos nakties nuotykis. Tik... Yra vienas mažytis bet. Nieko neįtardama, moteris naktį praleidžia su sadistu serijiniu žudiku, kuris netrukus vėl imsis darbo.
Kūrinio turinys
Deja, tik taip tegalėjau pateikti šios juostos siužetinės linijos esmę, nes patikėkite, labai sunku rašyti be „spoilinimo“, o gadinti kitiems įspūdžių man visiškai nesinori. Bet iš karto pasakysiu, jog filmas nėra toks primityvus kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes visų pirma pati istorija yra daugiasluoksnė ir visiškai nenuspėjama, o pabaiga, kuri tiesiog kala į klyną, viena iš geriausių, kokią tik man teko matyti tokio pobūdžio kine per daugelį metų. Tad intrigą, rašant šį tekstą, tikrai privalau išlaikyti.
Bet ne vien netikėti siužetiniai posūkiai ar drąsiai pateikti režisūriniai sprendimai sugeba pavergti, bet ir pats šios juostos dramaturgijos pristatymas. Filmas laiko įtampoje nuo pradžios iki finalo , o jo simbolizmas, metaforos ir aišku ne ką mažiau svarbūs žarniniai niuansai paverčia jį į tokį reginį, kuris ilgam išlieka atmintyje. Jau nekalbant apie žiaurumą ir visas serijinio žudiko temai būdingas detales, pradedant atvirai demonstruojamu sadizmu ir psichologiniu smurtu.
Pagrindiniai filmo herojai – du, bevardis „demonas“ ir bevardė „panelė“, kurių pasirodymas ekrane iš tiesų yra labai metaforiškas ir turintis tam tikrą misiją – parodyti žmogiškumo nuvertėjimą ir nužmogėjimo esmę. Tad stebėti katės ir pelės žaidimą tarp jų bei matyti, kaip šie du herojai bando pasiekti savo tikslą, yra ne tik nejauku, bet ir įtemptai šiurpu. Taip pat, psichologinis abiejų personažų portretas irgi gerai išryškintas, dėl ko pajusti vienam ar kitam kokius nors jausmus galima be jokių problemų.
Ir dar... Svarbiausias ir matyt unikaliausias šio filmo siužetinės linijos sprendimas – nenuoseklumas. Juosta susideda iš skyrių, kurie vienaip ar kitaip priverčia įsigilinti į tą ekrane vystomą tragediją. Dėl ko aišku reikia labai gilintis į visumą ir susikoncentruoti ties kiekvienu dialogu ar veiksmu, kad gautas efektas iš šio kraupaus reginio būtų išties paveikus.
Vienu žodžiu, vienas geriausių 2024 metų filmų ir kartu antras puikus šių metų serijinio žudiko temą palietęs projektas šalia „Sielų kolekcionieriaus“, kuris yra ne tik vertas dėmesio, bet kurį būtina pasižiūrėti dideliame kino ekrane.
Techninė juostos pusė
Bet ne vien siužetas ar nenuspėjami jo vingiai sugeba pašiurpinti, nes ne ką mažesnį indėlį įneša ir techniniai aspektai, pradedant įtikinamu meniniu apipavidalinimu, provincijos atspalvį sugebėjusiu perteikti produkcijos dizainu ir užbaigiant kruopščiu kameros darbu. O įdomiausia, jog už kameros stovėjo žymus Holivudo aktorius Giovannis Ribisis.
Atmosferą juostoje paryškino ir garso takelis, kurio muzikinės kompozicijos suteikė šiai istorijai reikiamo dramatizmo. Vaizdo montažas labai specifinis, bet tuo pačiu ir išskirtinai pateiktas, kas aišku buvo į naudą filmui.
Aktorių kolektyvinis darbas
Du aktoriai ir du tokie pasirodymai. Kyle’as Gallneris ir Willa Fitzgerald buvo ne tik įtikinami ekrane, bet jie savo tikrumu privertė mane ne vieną kartą aikčioti iš nuostabos. Tiek emocijų, tiek užsivedimo, tiek dramos ir siaubo retai kada pamatysi panašaus pobūdžio kine, o čia, prašom – bene geriausi jų karjeroje pasirodymai. Ir nors į juodu buvo sukoncentruotas visas dėmesys, filme taip pat pasirodė ir kiti aktoriai, kurie irgi padovanojo gerą vaidybą.
Verdiktas
„Naktis su žudiku“ – netikėtais siužetiniais sprendimais, metaforomis ir savo unikaliai vystoma istorija stebinantis projektas, kuris sugeba ne vien pašiurpinti įtampos nestokojančiais ir psichologiniu sadizmu perpildytais epizodais, bet dar priverčia akimirksniu įsitraukti į originalumu alsuojantį katės ir pelės žaidimą tarp serijinio žudiko bei jam atkirtį bandančios duoti aukos.