Apie ką mes čia…
Sugauti ir laikomi uždaroje patalpoje dėl nežmogiškų eksperimentų, jauni bei įvairiais sugebėjimais galintys pasigirti mutantai nusprendžia išsivaduoti iš nelaisvės. Tačiau jie net nesuvokia, jog jų dar sunkiai valdoma galia gali pakenkti ne tik aplinkiniams, bet ir jiems patiems. Tad aukų tikrai bus. Tik kas mirs pirmas – štai kur klausimas.
Kūrinio turinys
Kaip jau rašiau pačioje šios apžvalgos pradžioje, šis filmas turėjo pasirodyti dar 2018 metais. Tačiau kai „Walt Disney“ nusipirko studiją „20th Century Fox“, visi planai nuėjo šuniui ant uodegos, nes nauji serijos šeimininkai nusprendė ne tik pakoreguoti juostos premjeros datą, bet dar ir ją perfilmuoti. Dėl to premjera buvo nukelta du kartus į 2019 metus, o vėliau dar du kartus į 2020-uosius. Ir pagaliau, dabar, mes turime šansą įvertinti šį filmą kinuose. Nors, tiesą pasakius, susidomėjimas juo man, kaip ir manau daugeliui komiksų gerbėjų, išgaravo dar prieš metus.
O viskas dėl to, kad perfilmavimai dažniausiai nieko gero nežada. Puikiais pavyzdžiais tapo neseniai „Disney+“ platformoje pristatytas „Artemis Faulas“, kurio premjera taip pat buvo nukėlinėjama kelis kartus, bei „Teisingumo lyga“, kurią prikišęs savo rankas sugadino Jossas Whedonas. Tai dabar kitais metais turime sulaukti tos versijos, kurią 2018 metais ir buvo sumanęs Zackas Snyderis.
Bet grįžkime prie šio projekto. Dėl ko visgi ryžausi nueiti į kiną pasižiūrėti šios juostos, tai dėl jos koncepcijos. Visgi pamatyti „Iksmenų“ komiksais įkvėptą istoriją, kurios pamatu tapo siaubo žanras, buvo išties smalsu. O ir toks požiūris į komiksus buvo pakankamai novatoriškas. Bet, kaip visada, viską sugadino pernelyg didelės ambicijos, talento trūkumas ir kas svarbiausia – ribotas cenzas, kuris ir neleido kūrėjams pasismaginti, kuriant kraupias ir šiurpą sukeliančias scenas.
Pirmoji filmo dalis yra be galo nuobodi, nes mums yra pateikiamos tiesiog herojų ekspozicijos bei situacija, kurioje jie atsidūrė. Tai nebuvo nei įdomu, nei informatyvu, dėl ko teko kelis kartus žiovauti seanso metu. Tačiau, įpusėjus, pasakojimas pagyvėja ir prasideda tai, dėl ko manau daugelis ir ėjo žiūrėti šio filmo. O kalbu aišku apie veiksmą, šiek tiek nejaukiai atrodantį siaubą ir kelis netikėtus siužetinius vingius, kurie bent jau iš dalies kompensavo tuos blankius pirmos juostos pusės potyrius.
Personažai filme nėra labai charizmatiški kaip esminėje „Iksmenų“ serijoje, bet kai kurie iš jų buvo įdomūs dėl savo galios, todėl stebėti jų pasirodymą kovojant su priešininkais buvo netgi visai smagu. Kitas aspektas – kaip jie atsiskleidė iš asmeninės perspektyvos. Čia mes susiduriame su standartine herojų ekspozicija ir sunkiu jų gyvenimo keliu, kuris ir nuvedė juos ten, kur jie dabar yra. Blogiausia, kad sunku tuo patikėti, nes dramaturgija šiuo atveju labai šlubuoja, jog neįmanoma susitapatinti su personažais ir tuo pačiu pajusti jų skausmą.
Kaip ir viskas. Tiesiog per daug pasakoti irgi nenoriu, nes tai nėra filmas, kuriam reikia skirti daug dėmesio. Kitaip jau „spoilinčiau“, o tai irgi nėra gerai. Bet bendrai, filmas nors ir vangiai, bet suteikė man šiokią tokią pramogą kino salėje, dėl ko ant jo negaliu labai pykti. Bet ar kada nors kartočiau šios juostos peržiūrą? Labai abejoju. Visgi šis filmas yra kaip ir paskutiniu vinimi į tą prieš du dešimtmečius prasidėjusią „Iksmenų“ seriją, kurią galiausiai ir palaidoja nauji studijos „20th Century Fox“ šeimininkai, kurių planuose visiškai nauja vizija su naujais herojais.
Techninė juostos pusė
Kalbant apie techninius aspektus, tai filmas čia irgi šlubuoja. Pirmiausia – specialieji efektai. Na, jie neprimena tų efektų, kuriais galėjo pasigirti koks nors „Iksmenų“ serijos filmas, nes ir šios juostos biudžetas nebuvo 150-200 mln. dolerių. Tačiau bent jau buvo galima kažkaip pridengti tuos į akis krentančius CGI papuoštus momentus, kurie priminė pačią pirmąją serijos dalį. O tai, priminsiu, buvo 2000-ais metais. Antra – vaizdo montažas. Pernelyg chaotiškas ir kartais net per greitai arba pernelyg užtemptai atrodančios scenos daug kartų neleido įsitraukti į rodomą veiksmą. Trečia – kameros darbas, kuris nesukėlė jokių didesnių įspūdžių, apart kelių scenų, kuriose buvo jaučiama grėsmė.
Dėl ko galėčiau pagirti juostą, tai dėl meninio apipavidalinimo bei bendro produkcijos dizaino, kuris man patiko. Nes dekoracijos, lokacija, kurioje vyko esminis veiksmas, ir kostiumai buvo išties puikiai priderinti prie rodomos atmosferos. O tą rodomą atmosferą dar ir pagardino labai specifinis, bet geras garso takelis. Tad muzika filme buvo įterpta ir vietoje, ir laiku.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriams priekaištų reikšti negaliu, nes kiekvienas iš jų stengėsi kaip galėdamas. Bėda tame, jog jų personažai tiesiog neturėjo charizmos, kuri galėjo papirkti. Todėl tvarkingai, bet be jokių ryškesnių momentų filme buvo galima pamatyti „Sostų karų“ žvaigždę Maisie Williams, „Keistų dalykų“ pažibą Charlie‘į Heatoną, labai talentingą Anya Taylor-Joy, kurią galime pamatyti „Raganoje“, „Skilime“, „Birmingemo gaujoje“ bei „Emoje“, ir kino veteranę Alice Braga. Čia jeigu kalbėsime apie svarbiausius vaidmenis. Kitų aktorių net neminėsiu, nes jų pasirodymas buvo ganėtinai blankus.
Verdiktas
„Naujieji mutantai“ – pernelyg daug ambicijų turėjęs bei nuostabią idėją galėjęs išgvildenti „Marvel“ komiksais paremtas filmas, kuriam pritrūko elementaraus dėmesio iš kūrėjų pusės bei solidesnio biudžeto. Kita vertus, tai nėra jau toks ir labai blogas projektas, kuris tam tikrais momentais gali net suteikti savotišką, nors ir vienkartinę, pramogą. Bet ar jo išvis reikėjo? Manau, kad ne.