Tačiau atsisveikinti su šiuo kraupiu pasakojimu niekas nepanoro ir visai netikėtai, 2024 metų pradžioje, pasirodė gandai, jog yra kuriama nauja trilogija, kuri turi pasirodyti kaip tik šiais metais. Galiausiai gandai pasitvirtino ir į kino ekranus atkeliavo „Nepažįstamieji: pirma dalis“, kurį režisavo žinomas iš 90-ųjų veiksmo hitų „Kietas riešutėlis 2“ ir „Alpinistas“ režisierius. Na, o kokia yra pirma suplanuotos trilogijos dalis ir ar ją vertą žiūrėti kine, atskleisiu netrukus.
Apie ką mes čia…
Norėdami atšvęsti savo penkerių metų draugystės sukaktį, Rajanas su Maja keliauja automobiliu per šalį ir mėgaujasi kartu praleistomis akimirkomis, kol vieną dieną jų automobilis sugenda ir jie yra priversti trumpam apsistoti jaukiame name miško apsupty. Visas jaukumas greitai išgaruoja, kai ant durų slenksčio pasirodo trys nepažįstamieji.
Kūrinio turinys
Pirmas filmas buvo toks baisus ne dėl to, jog jis savo tema priminė nuostabų Michaelo Hanekes 1997 metų darbą „Pakvaišę žaidimai“ ar dėl savo sadizmo, bet dėl to, jog tokios situacijos, į kurias papuolė pagrindiniai veikėjai, galimos tikrovėje. Čia Jums ne kokie baubai, raganos ar dvasios, o reali išgyvenimo drama, kurios nesinorėtų niekam linkėti.
Tačiau naujam šios istorijos skyriui, arba, tiksliau, švelniam perdirbiniui su priešistorės prieskoniu, turėjau daug skepticizmo vien dėl režisieriaus. Apžvalgos pradžioje paminėjau jo kelis hitus, bet dauguma filmų, kuriuos jis sukūrė, yra pakankamai prasti, pradedant vienu iš didžiausių kino istorijoje komercinių fiasko „Galvažudžių sala“ ir užbaigiant mitologine mišraine „Legenda apie Heraklį“.
Tad abejonių, jog ir šįkart viskas bus blogai, tikrai turėjau. Ir buvau visiškai teisus, nes Renny’is Harlinas nesugebėjo nustebinti ir pristatyti visai žiūroviško bei įtampoje laikančio reginio.
Taip, filmas neturi geros įtampos, nors labai primena pirmą 2008 metų dalį ir turi išties neblogą mintį apie sklindantį iš sadistų sociopatišką žvilgsnį į aukas, bet yra vienas niuansas – nėra jokios naujovės, todėl intriga, deja, dingsta jau nuo pirmų akimirkų, kada namie pasirodo įsibrovėliai. Trumpai kalbant, mes gauname vos ne identišką originalo perpasakojimą su beveik tokiais pačiais siužetiniais vingiais ir blogiukų motyvais, kas ir apsunkina bendrą įspūdį jeigu esi jau žiūrėjęs 2008 metų versiją.
Tačiau tiems žmonėms, kurie visgi nėra jos matę, „Nepažįstamieji: pirma dalis“ gali padaryti neblogą įspūdį. Kūrėjai gi neišradinėjo dviračio, o tiesiog dar kartą norėjo perteikti labai nejaukią ir šiurpą keliančią situaciją, o tai jiems iš dalies pavyko.
Veikėjai, jeigu kalbėtume apie aukas, kažkiek priverčia dėl jų jaudintis, nors tokios charizmos, kaip pirmtako aukos jie neturėjo. Na, bet užteko to, kad įtikinama baimė Majos ir Rajano akyse privertė jų nuoširdžiai gailėti, kai, tuo tarpu, įsibrovėlių trijulė keliose vietose sukelia stiprų šiurpą dėl kraupaus pristatymo ir kelių išties siaubingų replikų. Vieną iš jų galėjote girdėti ir filmo anonso pabaigoje.
Juosta neprailgsta, ji atrodo dinamiškai ir nenuobodžiai dėl savo trukmės, o ir karts nuo karto sugeba sukelti išties neblogai į siužetą įterptą siaubą. Tad negaliu pasakyti, jog tai labai blogas filmas, tik kad tai jokio originalumo, lyginant su pirma šios serijos juosta neturintis projektas.
Belieka dabar sulaukti dviejų pratęsimų ir sužinoti, kaip gi pasibaigs ši nauja „Nepažįstamų“ istorija.
Techninė juostos pusė
Beveik visas veiksmas rutuliojasi vienoje erdvėje, kas nėra blogai, nes toks sprendimas sukelia didesnį efektą, dėl ko ir atmosfera ekrane įgauna išties kraupų pavidalą. O tai nebūtų įmanoma be gerai parinktos muzikos, judriais kameros manevrais papuošto kameros darbo ir, aišku, tikroviško meninio apipavidalinimo. Vaizdo montažas kai kur šlubuoja, bet bendrai - filmas sukaltas visai tvarkingai ir žiūroviškai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filme turime neblogai vaidinančius aktorius Madelaine Petsch, Froy’ų Gutierrezą, Richardą Brake’ą, Pedrą Leandrą, Janis Ahern, Steviee Daviesą ir Beną Cartwrightą. Todėl čia nėra pernelyg daug priekaištų, nes kiekvieno iš jų vaidyba kaip ir įtikina.
Verdiktas
„Nepažįstamieji: pirma dalis“ – beveik tokiu pat principu sukurtas, kaip ir 2008 metais pasirodęs pirmtakas, šis naujas psichologinis siaubo trileris dar kartą priverčia pažvelgti į žinomą temą per šiurpą, sadizmą ir nejaukumą. O siaubo kupinos situacijos atrodo pakankamai žvaliai, dėl ko žiūrovams nebus, kada nuobodžiauti, nors visa tai jau buvo kelis kartus matyta.