Filmo pagrindiniu režisieriumi tapo tokių hitų kaip „Ledo šalis“ ir „Tarzanas“ kūrėjas Chrisas Buckas bei prie „Zootropolis“, „Ralfas Griovėjas 2“, „Rėja ir paskutinysis drakonas“ dirbusi Fawn Veerasunthorn. Ar judviejų tandemas sugebėjo įnešti kažką naujo į animacijos žanrą su šiuo filmu? Tuoj gausite atsakymą.
Apie ką mes čia…
Belaukdama 18-ojo gimtadienio, Roso karalystėje gyvenanti Aša tikisi netrukus tapti karaliaus Magnifiko, kuris leidžia žmonėms išsakyti savo norus ir juos išpildyti, mokine. Sužavėta karaliumi ir jo sugebėjimais, ji atsitiktinai sužino kai ką apie jį, kas akimirksniu apverčia ne tik jos pasaulį, bet ir priverčia ją atskleisti visą tiesą apie Roso karalystės valdovą.
Kūrinio turinys
Kaip jau užsiminiau, 2022 metais studijai „Walt Disney“ visiškai nepasisekė su 180 milijonus dolerių kainavusiu filmu „Keistas pasaulis“, kuris užsidirbo visame pasaulyje varganus 74 milijonus dolerių, atnešdamas kūrėjams virš 100 milijonų nuostolį. Ir nors mano paminėtas filmukas buvo tikrai žiūrimas, visgi suprantu, kodėl taip atsitiko. Tiesiog juosta nesugebėjo pateikti nieko pernelyg originalaus, kaip tą daro dukterinis „Walt Disney“ studijos padalinys „Pixar“.
Ir su šia nauja juosta viskas yra pakankamai panašiai, nes tai filmas, kuris kaip ir atrodo žaviai bei neprailgstančiai, tačiau tai yra dar vienas bandymas pakartoti anksčiau sėkmingai kine pasirodžiusių filmų receptą. O dalinai, tai yra savotiškas „Ledo šalies“ klonas, kuris nors ir pakeičia sniego karalystės aplinką, bet siužetas yra itin giminingas minimam hitui.
Kas man filme patiko, jeigu kalbėtume apie istoriją, tai pati norų tema. Čia viskas buvo pristatyta aiškiai, įdomiai, linksmai ir neprailgstančiai. Bet bendrai, siužetinė linija, kuri sukasi apie pagrindinius herojus ir jų nuotykius, man pasirodė labai jau nuvalkiota, dėl ko ir kilo nemažai asociacijų su kitais tiek „Walt Disney“ filmukais, tiek ir kitų kino studijų kaip „DreamWorks Animation“ ar „Sony Pictures Animation“ darbais.
Tiesa, patys personažai nors ir buvo klišiniai, jie turėjo asmeninio žavesio, todėl patirti nuotykį su jais nebuvo taip sunku. Atsiskleidimas jų irgi įvyko sklandžiai, todėl labai peikti juos pačius man nekyla rankos, bet kaip jau rašiau, pats siužetas atrodo pernelyg banaliai, kas ir sumenkina bendrą efektą.
Visumoje, nes kam čia „spoilinti“, noriu pasakyti, jog filmukas kaip ne kaip, bet susižiūri visai smagiai, bet iš tokios studijos kaip „Walt Disney“ ir „Ledo šalies“ bei „Ralfo griovėjo“ kūrėjų tikėjausi daugiau kūrybiškumo. Animacijos gerbėjams tai nebus kažkoks išskirtinis reginys, bet manau tikrai vertas didelio ekrano.
Techninė juostos pusė
Manau, kad ateityje reikės trumpinti techninių aspektų aptarimą „Walt Disney“ filmams, nes visi puikiai žino, jog šiame plane studijos animacijos departamentas niekada nepasišiukšlina. Visgi 200 milijonų biudžetai kalba patys už save. Ir čia situacija yra analogiška kitiems šios studijos darbams, nes vizualiai „Noras“ atrodo fenomenaliai. Išties, pats pasaulis pateiktas kruopščiai ir detaliai, personažai spalvingi ir mieli akims, o ir žvaliai vystomas siužetas dėka vaizdo montažo ir puikių fone skambančių melodijų neleidžia peržiūros metu nuobodžiauti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmuką žiūrėjau originalo kalba, todėl jis man, matyt, padarė žymiai geresnį įspūdį, nei tai būčiau žiūrėjęs lietuviškai. Vien dėl to, jog originale galima buvo išgirsti tokių žymių aktorių kaip Arianos DeBose, Chriso Pine‘o, Alano Tudyko, Harvey‘io Guilleno ir Victoro Garbero balsus. Tad kalbėti apie lietuvišką įgarsinimą negaliu, bet tikiu, kad jis irgi bus kokybiškas, nes kaip ne kaip, visuomet studijos „Walt Disney“ animaciniai projektai pasižymi kokybe.
Verdiktas
„Noras“ – ganėtinai šabloniškai papasakota istorija ir beveik visiškai jokio išskirtinumo lyginant su kitais „Walt Disney“ studijos animaciniais projektais neturintis filmukas, kuris labai norėjo būti panašus į „Ledo šalį“, bet galiausiai tapo tik neryškiu šio 2012 metų hito šešėliu. Bet juosta vis tiek sugeba suteikti išties žvalią pramogą kine, kas jau yra tikrai nemenku jos pliusu.