Apie ką mes čia…
Po vieno incidento pasukę skirtingais keliais, buvę porininkai ir Majamio miesto siaubas, policijos pareigūnai Markusas Bernetas ir Maikas Lovris vėl turi apjungti jėgas, nes horizonte pasirodė priešas, su kokiu jiems dar neteko kovoti. Ar ši jų finalinė bendra misija bus sėkminga? O gal šįkart jiems yra lemta patirti fiasko? Viskas aišku priklauso nuo jų pačių pastangų ir noro dirbti kaip senais gerais laikais.
Kūrinio turinys
Apie trečiosios „Pašėlusių vyrukų“ dalies pasirodymą buvo pradėta kalbėti dar 2008 metais, kai prie projekto dirbo pirmųjų dviejų filmų režisierius Michaelas Bay‘us. Tačiau visi planai akimirksniu sugriuvo po to, kai buvo pasiūlytas preliminarus filmo biudžetas – 150 milijonų dolerių, o už savo aktoriaus paslaugas Willas Smithas užsiprašė labai didelės sumos. Visgi jis tada buvo vienu iš geriausiai apmokamų Holivudo aktorių. Studija tiesiog nenorėjo taip rizikuoti, nes ankstesnis filmas, kurio biudžetas be reklamos siekė 130 milijonų, atnešė kažkiek nuostolių, užsidirbdamas visame pasaulyje vos 273 milijonus dolerių.
Laikas bėgo, kalbos tęsėsi, bet taip niekas nieko ir nedarė. Kol galiausiai, 2018 metais, studija „Sony“ sugrįžo prie šios idėjos įgyvendinimo ir nusprendė skirti 90 milijonų dolerių visai žaliems bičams, kurie pažadėjo sukurti bene geriausią serijos filmą. Ir, žinot, jie nemelavo. Režisūriškai ir scenariškai – tai geriausia trilogijos dalis.
Filmas turi kelias neblogas temas, kurias režisieriai įdomiai gvildena dvi rodymo valandas. Viena iš jų – šeimos vertybės ir garbingas senėjimas. Apie tai filme yra nemažai juokelių, todėl tenka priprast, kad net ir kažkada jauni Markusas su Maiku pasiekia solidų amžių ir jie apie tai reguliariai primena savo pokalbiuose. Kita tema – draugystė ir jos apraiškos. Man ši tema patiko labiausiai, nes būtent šiame trečiame filme vyrukų draugystė pateikiama ne tik itin dramatiškai, bet ir labai prasmingai.
To, deja, nebuvo galima pasakyti apie pirmas dvi dalis, kuriose jie atrodė tik kaip porininkai, bet ne kaip artimi bičiuliai. Nes jeigu tu geri alų draugo baseine, nereiškia, kad tu esi labai didelis jo draugas. Tai vien tik ekspozicija, kuria turi patikėti žiūrovas, bet tai neįvyksta. Čia yra visai kitokia situacija. Tu tiki jų ryšiu, kuris neapsiriboja vien jų darbo specifika.
Humoro filme pilna. Jis kandus, jis juokingas, jis priverčia nuoširdžiai jausti nostalgiją Markusui ir Maikiui. Tad šiuo atveju, filmo scenaristai pasidarbavo išties puikiai, nes visi juokeliai turėjo ir prasmės, ir jie buvo įterpti į rodomą kontekstą išties tvarkingai, o ne tam, kad tiesiog ekrane pasirodytų koks nors „bajeriukas“, nes to reikia. Be juokingos dalies, juosta gali pasigirti ir smagiu veiksmu, kurį papuošia brutalūs vaizdai. Nejuokauju, čia yra keli tokie epizodai, kad jie be problemų galėtų varžytis ir su pačiais kruviniausiais siaubo trileriais. Vienu žodžiu, peržiūros metu liūdna ir nuobodu tikrai nebus.
Kalbant apie Markuso ir Maiko personažus, tai jie kažkiek evoliucionavo ir pasikeitė išoriškai, bet tai vis dar tokie patys kieti ir šmaikštus vyrai, kuriuos mes pamėgome 1995 metais pasirodžiusioje pirmoje serijos dalyje. Kas nustebino, tai pagrindinis blogietis, kuris turi gerą motyvaciją, o jo veiksmai yra ganėtinai įdomiai pateikti. Tai ne stereotipinis pirmų filmų blogiukas, o žymiai rimtesnis priešas, su kuriuo geriau nejuokauti. Ir, kas be ko, mano nuomone, tai geriausias serijoje antagonistas. Antraplaniai personažai irgi pridėjo filmui žavesio, nors savo charizma jie ir neprilygo pagrindiniam duetui.
Pabaigai – tai išties malonus ir nostalgiją sukeliantis filmas, kuris jeigu kalbėti atvirai, savo režisūra ir istorija lenkia ankstesne dvi dalis, tačiau beprotybių ir absurdiškų sprogimų čia mažiau, nes Michaelas Bay‘us yra Michael‘as Bay‘us. Jis vienintelis toks, kuris gali susprogdinti popieriaus lapą ir tai atrodys velniškai kietai. Todėl jeigu mėgstate šią filmų seriją, patinka senosios mokyklos veiksmo filmai ir norite gauti puikią pramogą, nueikite į kiną. Manau, neteks nusivilti, nes... „...bad boys, bad boys, watcha gonna do, watcha gonna do, when they come for you...“.
Techninė juostos pusė
Taip, tai filmas, kuris nekainavo 130 milijonų dolerių kaip antroji dalis, ir tai puikiai matosi ekrane. Specialieji efektai nėra labai kokybiški, tiksliau, jie geri, bet juos plika akimi matai, o tai šiek tiek gadina peržiūrą. Gi ne fantastinį filmą žiūrime, kad būtų galima dėl to užmerkti akis. Užtat pirotechnikos specialistai pasidarbavo puikiai, todėl bendras vaizdais priminė 90-ųjų veiksmo filmų atmosferą. Tai kažkiek užglaistė nepasitenkinimą dėl prastoko CGI.
Pagirti reikėtų kameros darbą, kuris visoms veiksmo scenoms pridavė dinamiškumo, o ir bendrai rakursai buvo labai giminingi Michaelo Bay‘aus filmams, kas labai priartino šį filmą prie ankstesnų dviejų vien dėl filmavimo technikos.
Kitas aspektas – muzika. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, muzika „Pašėlusių vyrukų“ filmuose yra irgi labai svarbiu įrankiu norint sukurti rekiamą įtampą ir atmosferą. Ir čia jis suveikia 100%. Juostoje galime išgisrsti Lil Jono, Pitbullo, Daddy Yankee, Ricko Rosso ir net Willo Smitho sūnaus Jadeno balsus. Na, o prie geros muzikos, pridedamas ir geras garso montažas, kuris paryškina kiekvieną grojamą gabalą.
Vaizdo montažas taip pat nenuvilia. Flmo storija sudėliota labai tvarkingai ir neprailgtančiai, nors jo trukmė dvi valandos. Dėl to gaunama kino salėje pramoga yra dar malonesnė.
Aktorių kolektyvinis darbas
Sakoma, kad laikas yra negailestingas. Tačiau tik ne šiuo atveju, nes penkiasdešimtmetis Willas Smithas į kaulus duoda ne ką prasčiau nei perpus jaunesni vyrukai. O ir jo išvaizda beveik nepasikeitė nuo paskutinės „Pašėlusių vyrukų“ dalies pasirodymo kinuose. Tai toks pat žvalus, šmaikštus ir kietas bičas, kuris užkrečia savo pozityvia energija kiekvieną kartą jam pasirodžius ekrane. Ir vien dėl to labai didelis jam ačiū.
Užtat ganėtinai pasikeitė Martinas Lawrence‘as, kurio nepagailėjo ne laikas, o pensija. Paskutinį kartą jis intensyviai dirbo 2014 metais, o po to tiesiog dingo iš ekranų ir tik 2019 metais sugrįžo į didįjį kiną filme „Pajūrio šlaistūnas“, kuriame atliko epizodinį vaidmenį. Fiziškai pasikeitęs (sustambėjęs), jis visgi neprarado savo charizmos ir dar kartą meistriškai įkūnijo Markusą Bernetą. Galima teigti, jog čia yra geriausias pasirodymas visame filme.
Abu aktoriai kaip ir anksčiau spinduliuoja žavesiu, o jų tandemas turi tiek pat daug geros chemijos kaip ir prieš septyniolika metų, kai kinuose buvo rodoma antroji serijos dalis. Ir taip, jiems neprilygsta nei vienas kitas antraplanis aktorius.
Kas dėl kitų filme pasirodžiusių žmonių, tai ryškiausiai iš jų atrodė senbuvis Joe Pantoliano ir keli naujokai – Vanessa Hudgens, Alexanderis Ludwigas ir blogietį įkūnijęs Jacobas Scipio. Pastarasis tiesa suvaidino geriausią trilogijoje antagonistą, dėl ko jam atskiri komplimentai.
Verdiktas
„Pašėlę vyrukai amžiams“ – neįtikėtinai geras ikoniško dueto sugrįžimas į kino ekranus po ilgų septyniolikos metų nuo antrosios dalies pasirodymo. Filmas turi viską, dėl ko mes ir mėgstame pirmus du filmus – šmaikščiai kandų humorą, charizmatiškus aktorius ir ne ką mažiau charizmatiškus jų įkūnytus herojus, dinamiškai susuktą istoriją ir daug pašėlusio veiksmo. Tik šįkart dar prie to prisidėjo žymiai geresnė režisūra ir atviresnis smurtas, kuris galbūt net gali šokiruoti jautresnius kino lankytojus.
Filmo anonsas: