Naujai iškeptas kino kūrėjas pasiryžo perkelti į didžiuosius kino ekranus intriguojančią ir tikrais faktais paremtą Molės Blum istoriją, kuri azartinių lošimų pasaulyje yra žinoma kaip legendinė „pokerio princesė“.
Apie ką mes čia...
Suimta už kadaise nelegaliai surengtus pokerio vakarus, Molė Blum atsiduria teisiamųjų suole. Tačiau ji nesutinka su jai mestais kaltinimais ir teigia, kad yra visiškai nekalta. Norėdamas įrodyti jos nekaltumą, Molės advokatas Čarlis Džefis priverčia ją papasakoti visą istoriją su smulkiausiomis detalėmis. Bet geriau jis nebūtų to prašęs. Vyras net nenutuokia, su kokia galinga moterimi turės reikalų...
Kūrinio turinys
Aarono Sorkino debiuto su nekantrumu laukė visa kino industrija – pradedant kritikais, režisieriais, scenaristais ir užbaigiant pačia JAV kino meno ir mokslo akademija. Žinoma, jo pirmojo režisūrinio darbo laukė ir pasikaustę kino mylėtojai bei pokerio gerbėjai, kuriems Molės Blum istorija yra tikras įkvėpimas.
Savo pirmam filmui Aaronas Sorkinas pasirinko ganėtinai įdomią, bet kartu slidžią temą. Visgi paskutiniai filmai apie azartinius žaidimus nesulaukė daug žiūrovų dėmesio, o ir finansiškai jie nebuvo tokie sėkmingi kaip to norėtų kino studijos.
Tačiau iš kitos pusės, filmo režisierius turėjo vieną kozirį – jis prieš keletą metų įsigijo teises į ganėtinai populiarią pačios Molės Blum parašytą knygą „Molės žaidimas“, kurioje nuodugniai buvo papasakotas šios išskirtinės personos kelias į nelegalių azartinių žaidimų viršūnę Los Andžele ir Niujorke. Bandydamas knygos turinys paversti scenarijumi, Aaronas Sorkinas praleido dvejus metus tobulindamas pasakojimą iš ganėtinai įdomios perspektyvos. Ir tai yra verta pagarbos. Jokio skubėjimo - tik nuoseklus darbas su pačia istorija. Būtent todėl pasižiūrėjęs šį filmą užsinorėjau susipažinti ir su literatūros kūriniu.
Bet dabar pakalbėkime apie patį filmą ir tai, kaip Aaronui Sorkinui pavyko sukurti išties įtraukiančią istoriją apie labai stiprią moterį.
Pirmiausia, tai yra biografinis filmas, kuriame itin kruopščiai yra papasakotas Molės gyvenimas, pradedant paauglyste ir baigiant teismo sprendimu. Antra – tai yra rimtai nuteikianti drama, nors iš anonso galima susidaryti įspūdį, jog kine išvysime kokį nors trilerį ar kriminalinio pobūdžio filmą. Viso to čia rasime nedaug. Todėl tie žmonės, kurie tikisi veiksmo ar susidūrimų su kriminaliniu JAV didmiesčių pasauliu, gali labai nusivilti.
Filmo stipriausiu akcentu tampa dialogai. Jie yra tiesiog nepriekaištingi, jų malonu klausytis ir dėl jų puikiai atsiskleidžia visi juostoje rodomi personažai. Taigi, Aaronas Sorkinas padarė puikų darbą ir leido vien per ilgus bei išsamius pokalbius pažinti herojus. Dialogai taip pat leido tokią personažų išraišką, kad bežiūrint šiurpo oda. Vien ko verta Molės advokato kalba su prokuroru, norinčiu pakenkti jo klientei. Tikrai ovacijų verta scena. Ir tokių momentų filme yra nemažai.
Kalbant apie personažus, kurie šiame filme atliko labai svarbias funkcijas, norint perduoti pavojingą ir itin azartišką „pokerio princesės“ pasaulį, viskas buvo beveik tobula. Pati Molė parodyta keletu būdų – tai ne vien savo charakteriu stipri moteris, bet ir žmogus, prieš kurį klaupėsi galingi vyrai. Filme yra atskleidžiamos jos ydos ir problemos, o taip pat pateikiamas požiūris į žmones, su kuriais ji bendradarbiauja ar kažkada turėjo reikalų. Patikėkite, į tai yra labai įdomu žiūrėti, nes veikėjas atsiskleidžia palaipsniui, bet kai jis galiausiai parodo visą savo esybę, akimirksniu suvoki, jog tai pagarbos vertas žmogus, su kurio svarbiausiomis gyvenimo detalėmis susipažinome per ganėtinai netrumpą laiką – 2 valandas ir 20 minučių.
Kitu esminiu filmo veikėju tapo Čarlis, kuris nedominavo visos juostos metu, nes jo scenos vyko dabartyje, o ne Molės prisiminimuose, bet buvo įdomiai pristatytas kaip savo srities profesionalas ir mylintis tėvas. Kartais nereikia ir tų valandų laiko, norint supažindinti žiūrovus su istorijai svarbiu herojumi.
Antraplaniai personažai taip pat pasirodė visai įdomūs. Ypatingai Molės tėtis, kuris irgi prisidėjo prie kardinalios herojės metamorfozės ir jos psichologinių problemų, bei „Žaidėjas X“, kuris kartu su ja organizavo žaidimus Los Andžele. Filme ir knygoje nėra atskleidžiama šio žmogaus tapatybė, kas grįžus namo priverčia paieškoti internete bent jau užuominos apie tai, kas jis galėjo būti. Labai nustebau sužinojęs, kuo būtent buvo šis paslaptingas žaidėjas tikrovėje. Patariu ir jums tą padaryti. Nepatikėsite.
Siužetinė juostos linija pateikta itin sklandžiai. Filmą malonu žiūrėti, jis nėra užtęstas ar keliantis diskomfortą dėl veiksmo nebuvimo. Tai puikus, lėtas ir kartu įtraukiantis pasakojimas, kuriame žiūrovams be Molės ir jos gyvenimo akimirkų taip pat yra atskleidžiamos azartinių žaidimų pogrindžio taisyklės, paties pokerio taisyklės ir visokiausios šio žaidimo gudrybės.
Manau, jog surašiau viską, ką reikia žinoti apie šį kino projektą, neatskleidžiant esminių detalių. Nes tai vis dėlto būtų nelabai sąžininga prieš tuos kino gerbėjus, kurie dar tik ruošiasi kine įvertinti šį ilgai lauktą filmą. Todėl apibendrinant Aarono Sorkino režisūrinį debiutą, pabaigai pasakyčiau, kad tai savo scenarijumi ganėtinai stiprus darbas. Būtent nuodugniai pateikta istorija ir išraiškingi personažai yra pagrindinis šio filmo koziris, o tvarkinga režisūra dar labiau pagardina galutinį rezultatą.
Techninė juostos pusė
Staigus ir greitas montažas, norint perduoti visą azartinių žaidimų grožį, irgi puikiai atlieka savo tikslą – pritraukti žiūrovų akis prie itin prabangiai atrodančio ir be galo žavaus pokerio pasaulio.
Vizualiai filmas irgi stebina savo prabanga – kostiumai, suknelės, prašmatnūs viešbučių apartamentai, seksualiai atrodančios moterys ir Niujorko bei Los Andželo naktinio gyvenimo grožis, prieš kurį nuvysta net ir didžiausi pasaulyje pinigai.
Muzikinė filmo dalis irgi intriguoja. Filme skamba nemažai žinomų dainų, bet taip pat ir puikiai kompozitoriaus Danielio Pembertono parašyta muzika. Kartais tai ramios ir visiškai reikšmės neturinčios kompozicijos, o kartais ganėtinai staigūs ir įtampą ekrane sukeliantys kūriniai.
Norėčiau pagirti filmo operatorę Charlotte Bruus Christensen. Tiesiog fantastiški rakursai, norint iš labai arti parodyti personažų būsenas, tiek kerinčią aplinką, kurioje jie yra, bei panoraminius dviejų didelių JAV miestų vaizdus.
Vaizdo montažas taip pat nepriekaištingas. Istorija pateikiama įtikinamai ir lėtai, kas ir leidžia mėgautis šiuo filmu kiekviena jo rodymo minute.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pasižiūrėjus šį Aarono Sorkino režisuotą filmą dar kartą įsitikinau, kokį milžinišką talentą turi Jessica Chastain. Jos tiesiog neįmanoma neįsimylėti. Aktorės suvaidinta veikėja – tai seksuali, ryžtinga, pavojinga ir kartu labai paslaptinga moteris, kurios istoriją norisi sekti nuo pirmųjų filmo akimirkų. Tikiuosi, jog ji gaus bent jau „Oskaro“ nominaciją už šį puikų pasirodymą.
Ne ką mažiau patiko ir Idrisas Elba, kuris taip pat įrodė, kad yra vienas iš geriausių Holivude dirbančių aktorių. Jo įkūnytas Čarlzas žavi savo rimtais tikslais ir noru padėti Molei, kuriai gresia dideli pavojai. Ir tu juo tiki, nes tai natūraliai suvaidintas personažas.
Antraplaniuose vaidmenyse turime kino veteraną Keviną Costnerį. Ir nors aktorius filme pasirodo epizodiškai, bet kaip visgi malonu jį matyti tokio kalibro projekte. Prie jo prisijungia dar ir kiti antro plano, bet itin svarbių veikėjų atlikėjai, kaip Michaelas Cera, Chrisas O‘Dowdas, Jeremy Strongas, Grahamas Greene‘as ir Billas Campas.
Verdiktas
„Pokerio princesė“ – stiprus genialaus scenaristo Aarono Sorkino režisūrinis debiutas.
Jo pirmosios sukurtos juostos stipriausiais momentais tampa itin kruopščiai kino ekranams adaptuota 2014 metais pasirodžiusi Molės Blum knyga, nuostabi pagrindinių aktorių vaidyba, nuo pradžios iki pat galo įtraukianti siužetinė linija ir dėl nepriekaištingai atrodančios techninės pusės užburiančiai pateiktas azartinių žaidimų pasaulis, kurį valdė ryžtinga, pagarbos verta Los Andželo bei Niujorko „pokerio princesė“.