O kodėl šis filmas buvo toks laukiamas tarp sinefilų ir rimto kino gerbėjų visame pasaulyje? Viskas pakankamai paprasta – dėl mano jau paminėto režisieriaus, kurio ankstesni darbai „Toli nuo rojaus“, „Manęs čia nėra“, „Mildred Pirs“, „Kerol“ ir „Tamsūs vandenys“ kalba patys už save.
Ir štai, naujasis jo filmas jau pasiekiamas Lietuvos kino žiūrovams, dėl ko be galo džiaugiuosi, nes tai nuostabus, stipriais dialogais bei jautriomis temomis paremtas draminis projektas, bet tuo pačiu ir filmas, kuris nesunkiai sužavės pramogos ieškančius žiūrovus.
Apie ką mes čia…
Norėdama pasiruošti būsimam vaidmeniui, įžymi kino aktorė Elizabet Berė vieną dieną atvažiuoja į Savanos miestą, kuriame gyvena jai suvaidinti patikėto personažo prototipas – Greisė. Prieš dvidešimt metų Greisė buvo pakliuvusi į milžinišką skandalą, kai, būdama trisdešimt šešerių, užmezgė romaną su trylikamečiu vaikinu bei turėjo stoti prieš teismą. Apie tai ir bus būsimas filmas. Bet ar moterys suras bendrą kalbą ir ar Elizabet suprast tokį Greisės poelgį? Laikas parodys.
Kūrinio turinys
Labai mėgstu Toddo Hayneso kūrybą, tačiau tikrai suprantu, jog jo darbai nėra skirti masinio kino vartotojui, kuris pripratęs prie blizgių, nenuobodžių ir smegenis pailsinti leidžiančių filmų. Todėl ši rekomendacija yra skirta labiau tiems, kurie bent jau kažkiek gaudosi kine kaip meno formoje, nes būtent tokį kiną mums ir pristato šis „Oskarui“ už geriausią scenarijų filmui „Toli nuo rojaus“ nominuotas režisierius.
Tiesa, ši juosta kardinaliai skiriasi nuo „Kerol“, todėl jeigu tikitės pamatyti kažką jausmingo ir kartu itin slegiančio, patarčiau to nedaryti, nes tai ganėtinai tiesmukišką temą pasirinkęs savotiško tyrimo pavidalu pateiktas pasakojimas. Pasakojimas, kuris leidžia suvokti kai kuriuos visuomenėje nepriimtinus žmonių poelgius, susijusius su morale, laisvesne pasaulėžiūra ir seksualiniu potraukiu. Tik, žinoma, visa tai mes matome per itin lėtai vystomą ir monotonišką kaip gyvenimas perspektyvą. Tad įsigilinti į filme rodomas temas nėra taip ir sunku, nes patys dialogai priverčia įsitraukti į jas.
Veikėjams filme nejaučiau jokios didesnės simpatijos, nes jie tiesiog čia buvo kaip siužetui reikalingos detalės, bet tuo pačiu galiu pasakyti, jog dauguma personažų atsiskleidė iš itin atviros bei kartu įdomios perspektyvos. Dramaturgija nešlubavo, bet ir nebuvo tokių įspūdingų akimirkų, jog būtų galima nuolatos žavėtis tiek Elizabet, tiek ir Greise, kurios atsidūrė viso šio pasakojimo epicentre. Gal labiausiai iš visų personažų išskirčiau Greisės vyrą Džo, su kuriuo ji buvo užmezgusį ryšį, nes šis žmogus turėjo kelias ganėtinai ryškias bei daug peno apmąstymams sukeliančias scenas.
Techninė juostos pusė
Techniškai – vienas malonumas buvo žiūrėti šį filmą vien dėl jo gracijos, estetikos ir jaukumo jausmo. Aišku, tai būtų neįmanoma, jeigu ne tvarkingas meninis apipavidalinimas ir tiesiog žavus garso takelis, kuris su savo jautriomis muzikinėmis kompozicijomis privertė ne vieną kartą pasijusti maloniai. Vaizdo montažas taip pat geras, dėl ko ši istorija nuo pradžios iki finalo susižiūri be jokių trikdžių.
Kameros darbas irgi pagirtinas, dėl ko žiūrovai gauna pakankamai daug kruopščiai pateiktų detalių ekrane. Trumpai kalbant – dar vienas techniškai kokybiškas reginys iš Toddo Hayneso.
Aktorių kolektyvinis darbas
Ar filme gera vaidyba? Na, kai ekrane susitinka tokios talentingos damos kaip „Oskaro“ laureatės Julianne Moore su Natalie Portman, kitaip ir būti negali. Nedaugžodžiausiu ir pasakysiu, jog taip, vaidino jos puikiai ir tikėtina, kad kiekviena iš jų pretenduos į įvairius apdovanojimus.
Bet kalbant apie vaidybą šiame filme labiausiai patiko Charlesas Meltonas, kuris įkūnijo bene įdomiausią juostos veikėją Džo. Dar filme epizodiškai pasirodė Andrea Frankle, Chrisas Tenzisas ir Joan Reilly.
Verdiktas
„Praeities šešėlis“ – jautrias, nepatogias ir kartu gyvenimiškas temas paliečiantis pasakojimas, kuris savo pateiktu turiniu ir forma yra giminingas ankstesniems Toddo Hayneso darbams, bet, tuo pačiu, tai pakankamai lėtas ir kartais dramaturginėje monotonijoje paskendęs pasakojimas, kurio vienais iš stipriausių kozirių tampa aktoriai. Gal ir ne geriausias režisieriaus darbas, bet neabejotinai vienas geresnių 2023 metų filmų.
Filmo anonsas: