Tiesa, visai neseniai atradau sau nuostabų „Hulu“ platformai skirtą 2020 metų serialą „Normalūs žmonės“, kuris mane labai sužavėjo savo paprastumu ir gilumu. Ir panašus į paminėtą serialą projektas atkeliavo šiais metais į kino ekranus. Kalbu, aišku, apie naują studijos „A24“ stebuklą – romantinę dramą „Praėję gyvenimai“, kuriai scenarijų parašė ir ją surežisavo Celine Song. O kodėl šis filmas vertas Jūsų dėmesio? Atsakymas žemiau.
Apie ką mes čia...
Vieną dieną dviejų labai artimų vaikystės draugų Noros ir Ha Sungo keliai išsiskyrė. Jis pasiliko gyventi Seule, o ji kartu su šeima emigravo į Niujorką. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų nuo jų paskutinio susitikimo, Ha Sungas socialiniuose tinkluose suranda Norą ir pasiūlo jai susitikti. Ar šis susitikimas jiems taps lemtingas? Nežinia, nes kiekvienas iš jų turi nemenką gyvenimo patirtį ir kartu visiškai skirtingus siekius.
Kūrinio turinys
Kaip aš džiaugiuosi, kad mes turime studiją „A24“, kurios projektai beveik visuomet nustebina žiūrovus subtilumu, gilumu ir, tuo pačiu, genialumu. Ir būtent taip galima apibūdinti šį režisierės Celine‘os Song filmą, kuris nuo pat pradžios įtraukia į svajingą, paprastą bei tuo pačiu romantika alsuojantį pasakojimą. Pasakojimą, kuris savo koncepcija kažkiek primena mano mylimą „Prieš...“ trilogiją.
Be to, labai šaunu, jog šios kino studijos filmai vis dažniau bando nagrinėti visokiausias kultūras bei žmonių kultūrinius skirtumus. Ir pagalvojus apie tai iš karto į galvą atėjo du projektai – jautrus 2019 metų „Atsisveikinimas“ ir šešiems „Oskarams“ nominuotas „Minari“. Tad šalia jų drąsiai galima būtų statyti ir „Praėjusius gyvenimus“.
Filmas vystomas pakankamai lėtai, bet nenuobodžiai, nes intriga čia yra išlaikoma iki pat finalinio epizodo, todėl, kaip gi pasisuks pagrindinių personažų likimas jiems susitikus ir praleidus laiką kartu, nežinoma. Tad toks siužetinis sprendimais ir tapo svarbiausias šios juostos variklis.
Aišku, nepamirškime ir labai svarbių temų, kurios gvildenamos šiame filme. Kas yra platoniška draugystė? Kas yra meilė be atsako? Kas yra pareiga? Kas yra tradicijos? Kokie yra kultūriniai skirtumai tarp vienos tautybės žmogaus, gyvenančio tėvynėje ir emigranto, gyvenančio mažumoje svetur? Į visus šiuos klausimus filme atsakoma pakankamai aiškiai, argumentuotai ir subtiliai. Dėl to juosta įgauna pakankamai rimtą bei peno apmąstymams sukuriantį pamatą.
Patiko man ir veikėjai. Buvo labai jautru žiūrėti į juos, o kartu, kiekvieno iš jų psichologinis pateikimas bei požiūris vienas į kitą sustiprino filmo dramaturgiją. Tiek Nora, tiek Ha Sungas – įdomūs savaip žmonės, su kuriais beveik kiekvienas žiūrovas galėtų lengvai susitapatinti, nes tokios situacijos, su kuriomis jie susiduria, yra artimos daugeliui iš mūsų. Na, o juos supanti aplinka - tai dar vienas pliusas, nes ir antraplaniai veikėjai buvo čia atskleisti pakankamai gerai.
Tad bendrai, čia vienas iš tų filmų, kurio nevalia praleisti, nes kitais metais jis tikriausiai varžysis dėl svarbiausių kino apdovanojimų.
Techninė juostos pusė
Vizualiai filmas neturi daug išskirtinių bruožų apart išties estetiškai atrodančios išorės, kruopštaus meninio apipavidalinimo ir ramios fone skambančios muzikos. Vaizdo montažas ir kameros darbas tvarkingi ir nesukeliantys visiškai jokio diskomforto peržiūros metu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žiūrėjau šį filmą ir mėgavausi ne tik jo siužetu, režisūra ar estetika, bet ir nuostabia pagrindinių aktorių vaidyba. Greta Lee su Teo Yoo pademonstravo puikius draminius sugebėjimus, todėl patikėti jų įkūnytais veikėjais buvo visiškai nesunku. Taip pat filme trumpai, bet užtikrintai pasirodo Johnas Magaro‘as, kuris atliko Artūro vaidmenį.
Verdiktas
„Praėję gyvenimai“ – subtilus, jautrus, šiltas ir, tuo pačiu, nemažai emocijų sukeliantis bei romantika alsuojantis pasakojimas, kuris savo idėja ir stiliumi yra giminingas legendinei „Prieš...“ trilogijai, bet su savitu žavesiu ir išskirtinumu. Tad jeigu Jums patinka tokio pobūdžio filmai, būtinai pasižiūrėkite šį nuostabų režisierės Celine‘os Song darbą, kuris bent jau man tapo vienu iš geriausių 2023 metų filmų.
Filmo anonsas: